Nors rezultatas neblogas, yra nerimą keliančių ženklų
„Tai yra tikrai neblogai, nes tai yra geriau nei euro zonos vidurkiai ir tikrai geriau už mūsų Baltijos kaimynes. Latvija ir Estija rodo nedidelį neigiamą pokytį, netgi nedidelį smukimą. Taigi, reikia pripažinti, kad šiuo požiūriu Lietuva pasirodė gal net geriau nei tokie konservatyvūs prognozuotojai, kaip aš, tikėjosi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo ekonomistas.
R.Rudzkio manymu, tai galėjo nulemti daugybė priežasčių. Viena jų – Europos Centrinio Banko mažintos palūkanų normos, nes, kaip žinoma, aukštos palūkanos ekonomiką stabdo.
Antra priežastis, nulėmusi tai, kad valstybės ekonomika metus baigia pozityviai, yra šalies išlaidos, kurios augo. Jei pernai realios pajamos gerokai viršijo Vyriausybės planus ir BVP augimas buvo nulinis, tai 2024 m. jis bus greičiausiai virš 2 proc., turint omenyje ir gan tiksliai suplanuotas pajamas, gana dideles išlaidas, kurios taip pat skatino ekonomiką.
Trečia, po praeitų metų nuosmukio atsigavo apdirbamoji pramonė, pažymėjo ekonomistas. „Persilaužimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje buvo kiek netikėtas, bet malonus“, – pridūrė laidos dalyvis, sakydamas, kad ypatingai augo statybų sektorius, krovinių vežimas.
Nors prieš metus galėjo atrodyti, kad gali būti sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau rodikliai rodo, kad taip nenutiko dėl didesnių valstybinių projektų.

