Pirmoji Lietuvoje sutelktinio finansavimo platforma „Lenndy“ parodė, kad prie jos prisišlieję aferistai gali pradanginti kelis milijonus eurų. O prokurorai daro viską, kad jie išvengtų atsakomybės.

Tokią nuomonę 7 milijonus eurų praradę investuotojai susidarė neseniai išgirdę, kad Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Nors nukentėjusieji tyrėjams nurodė, kad investuotojų pinigai ir už jų pinigus nupirktas turtas galėjo atsidurti platformos partnerio Arūno Janutėno ir jo sugyventinės rankose, galimų įtariamųjų namuose nebuvo atliktos kratos, nebuvo areštuotas turtas ir sąskaitos bankuose.

Kol vėžlio greičiu vyko tyrimas, bankrutavo su A.Janutėnu susijusios įmonės ir neliko iš ko išieškoti pinigus.

[[ge:lrytas:lrytas:35874908]][[ge:lrytas:lrytas:36074585]][[ge:lrytas:lrytas:36083757]]

Tikėjosi pakeisti bankus

„Liūdnos dienos bankams, ateina „Lenndy“.

Tokiomis ir panašiomis antraštėmis pirmosios sutelktinio finansavimo platformos atėjimą reklamavo šalies portalai ir laikraščiai.

Skaitytojai buvo tikinami, kad nuo šiol kiekvienas žmogus už geras palūkanas galės nors ir 100 eurų saugiai investuoti į hipotekos įkeitimu užtikrintus butus ir namus. Lengviau esą bus ir nekilnojamojo turto plėtotojams – jiems nebereikės vargti, kol bankai suteiks paskolas.

Tokią idėją propagavo Donatas Šatkauskas ir jo bendraminčių komanda.

Tačiau norint įgyvendinti idėją reikėjo nemažo pradinio kapitalo ir partnerių. Todėl naujo startuolio įkūrėjai pradėjo rengti pristatymus galimiems savo bendražygiams.

Daugeliui susipažinusių su verslo projektu idėja patiko, tačiau jie ilgai svarstė, ar verta rizikuoti. O greitųjų kreditų bendrovės „Soscredit“ savininkas A.Janutėnas iš karto sutiko prisidėti prie projekto.

Buvo sutarta, kad D.Šatkausko komanda per savo platformą pritrauks investuotojus, kurie nupirks reikalavimo teises į „Soscredit“ išduotas paskolas, apsaugotas įkeistu turtu.

Abiem pusėms tai buvo naudingas sandoris – per „Lenndy“ platformą startuoliai už tarpininkavimo mokestį galėjo pardavinėti „Soscredit“ išduotas paskolas, o šiai A.Janutėno valdomai įmonei atsirado galimybė gauti apyvartinių lėšų ir padidinti kreditų portfelį.

Nebuvo kelio atgal

Taip prasidėjo bendras darbas. Kadangi jauni startuolio kūrėjai neturėjo pakankamai lėšų platformai įkurti, juos dosniai finansavo A.Janutėnas. Iš pradžių jis perduodavo grynuosius pinigus, vėliau lėšos paskolų pavidalu ateidavo iš įvairių jo įmonių.

Bet greitai startuoliai pradėjo abejoti, ar teisingai pasielgė susidėję su A.Janutėnu.

„Įvairiuose forumuose pasirodydavo neigiamos informacijos apie tą žmogų – buvo rašoma, kad daug kam jis yra skolingas, daug ką apgavęs.

Nerimą kėlė ir tai, kad A.Janutėnas vengė viešumo, niekur nenorėjo pats tiesiogiai dalyvauti – viską darė pagal įgaliojimus“, – sakė D.Šatkauskas.

O paklaustas, kodėl nenori visų sandorių pasirašyti savo vardu, A.Janutėnas esą atsakęs, kad ruošiasi skelbti asmeninį bankrotą.

Šį veikėją charakterizavo ir neseniai priimtas teismo sprendimas. Paaiškėjo, kad A.Janutėnas iš vienos senyvo amžiaus moters už pažadą ja rūpintis iki gyvos galvos, buvo įsigijęs butą Vilniuje. Tačiau moteris ėmė tvirtinti, kad jos butą įgijęs verslininkas ja visiškai nesirūpina. Senolė kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad jai būtų gražintas butas. Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad A.Janutėnas nepateisino moters lūkesčių ir iš jo atėmė buto nuosavybės teises.

„Galvojome, kaip A.Janutėno paslaugų atsisakyti, tačiau jau buvome jam stipriai įsiskolinę ir nebuvo kaip pasitraukti.

Be to, buvome perleidę opciono teisę į dalį akcijų“, – sakė D.Šatkauskas.

Eurai tekėjo upeliais

Vis dėlto 2016 metų rugsėjo mėnesį startavęs verslas ėjo kaip per sviestą.

Daugybė žmonių investavo pinigus ir už 10–12 procentų metinių palūkanų per platformą pirko A.Janutėno bendrovės „Soscredit“ išduotų paskolų reikalavimo teises.

Augo ir įmonės „Soscredit“ paskolų portfelis, atsirado automobilių lizingo ir kitokios paskolų formos.

„Lenndy“ platformos svetainėje kiekvienas potencialus investuotojas galėjo susipažinti su informacija apie parduodamas paskolas ir joms užtikrinti įkeistą turtą. Tad investavimas atrodė saugus ir garantuotas.

Iš pažiūros saugus investavimas ir geros palūkanos sudomino ir solidžius fondus – jie į „Lenndy“ platformą ėmė investuoti gerokai didesnius pinigus. 2019 metais platforma jau turėjo 7 tūkstančius investuotojų, iš jų didžiausias buvo vienas fondas, investavęs apie 8,5 milijono eurų.

Taip atsirado galimybė verslą dar labiau plėsti – buvo įkurtos dar kelios greituosius kreditus išduodančios įmonės ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Kur dingsta pinigai?

Bet po kurio laiko vis dažniau pasitaikydavo atvejų, kai A.Janutėno greitųjų kreditų įmonės vėluodavo mokėti pinigus investuotojams.

Platformos kūrėjams tai buvo nesuprantama, nes nebuvo jokių požymių, kad strigtų įmokų surinkimas.

Anot D.Šatkausko, „Soscredit“ darbuotojai neoficialiai pašnibždėdavo, kad gautus už paskolas pinigus A.Janutėnas skolina kitoms savo įmonėms arba naudoja savo reikmėms, perka brangius automobilius.

„Kai ėmė dingti pinigai, A.Janutėno automobilių parkas pasipildydavo vis brangesniais automobiliais. Juos vairavo ir šio veikėjo žmona bei meilužė, kurios maudėsi piniguose“, – teigė „Lenndy“ administratorius Andrius Bagdonas.

Jau stringant atsiskaitymams A.Janutėnas už 250 tūkst. eurų nusipirko naują automobilį „Porsche Taycan“.

Bet labiausiai jo kolegas ir partnerius nustebino triukas su butu sostinės Olimpiečių gatvėje. Bendradarbiai buvo įsitikinę, jog šį mažiausiai pusės milijono eurų vertės butą A.Janutėnas įsigijo nesumokėjęs nė cento.

Beveik 150 kvadratinių metrų ploto butą „Soscredit“ perėmė iš vieno savo skolininko, kuris nepajėgė padengti paimtos paskolos.

Už greitųjų kreditų bendrovės pinigus ten buvo atliktas remontas ir į butą įsikėlė pats A.Janutėnas su savo drauge Greta Budrevičiūte, kuri buvo oficiali „Soscredit“ vadovė.

Po kiek laiko, kai finansinė bendrovės padėtis dar labiau suprastėjo, butą įsigijo A.Janutėno bendrovė „Novum situm“.

Nors nebuvo jokių pervedimų, kuriuose būtų nurodyta, kad pinigai mokami už perkamą butą, sandorį įforminusiam notarui pakako G.Budrevičiūtės, kaip įmonės vadovės, patvirtinimo, jog jos sugyventinio bendrovė už būstą visiškai atsiskaitė.

Dar po kiek laiko jau pati G.Budrevičiūtė šį butą Olimpiečių gatvėje nusipirko iš „Novum situm“.

Sumanė pardavinėti orą

Ilgainiui vis dažniau pritrūkdavo pinigų atsiskaityti su investuotojais, o jie pradėjo reikšti pretenzijas.

Tada ir buvo priimtas sprendimas pardavinėti paskolas su įkeistu turtu, kurio realiai nebuvo. Metodas buvo paprastas – į „Lenndy“ platformą įkeliamas detalus aprašymas apie kokį nors nekilnojamojo turto objektą, o investuotojams tvirtinama, kad jis įkeistas už paskolą, kurią jie gali saugiai pirkti.

Tas pat buvo daroma ir su automobiliais. Taip apmulkinti investuotojai masiškai pradėjo pirkti tokias paskolas ir lizingo sutartis net neįtardami, kad tokių sutarčių nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:36081136]]

Kai kurie investuotojai pastebėjo, kad platformoje įkeltų automobilių ar namų nuotraukos jau buvo pateiktos anksčiau, bet platformos savininkai juos nuramindavo, esą tai tik techninės klaidos.

Kai atėjo tokių neegzistuojančių paskolų išpirkimo terminas, A.Janutėno valdomos greitųjų kreditų bendrovės nesugebėjo surinkti pinigų atsiskaityti su investuotojais.

„Neatgaudami savo pinigų investuotojai klausdavo: kodėl nepardavinėjate įkeisto turto – juk paskolas pirkome su hipoteka?

Ir nebuvo ką jiems atsakyti, nes A.Janutėnas tą turtą jau būdavo pardavęs ar perleidęs kokiai nors savo įmonei“, – kalbėjo platformos įkūrėjas D.Šatkauskas.

Apmovė savo bičiulį

Apmulkinti buvo ne tik „Lenndy“ investuotojai, bet ir geri A.Janutėno bičiuliai. Vienas jų – pavežėjų bendrovės „Taksi 1424“ savininkas Gediminas Kukalis.

Kai G.Kukaliui prireikė pinigų namui pirkti, A.Janutėnas padarė paslaugą – „Soscredit“ išdavė beprocentę 400 tūkstančių eurų paskolą.

Bet jau po kelių savaičių A.Janutėnas paprašė, kad G.Kukalis tuos 400 tūkstančių grąžintų, nes esą įmonei trūksta apyvartinių lėšų.

Tačiau ne tiesiai pinigus paskolinusiai greitųjų kreditų įmonei, o jam asmeniškai. Pasitikėdamas savo bičiuliu G.Kukalis jam įteikė 400 tūkst. eurų grynaisiais ir buvo įsitikinęs, kad niekam neskolingas.

Bet po kurio laiko jis sulaukė „Soscredit“ reikalavimo grąžinti paskolą.

Verslininkas dar rašė laiškus šiai bendrovei, bandė paaiškinti, kad pinigus atidavė A.Janutėnui.

Bet niekas jo neklausė – G.Kukalis buvo priverstas antrą kartą sumokėti 400 tūkstančių, nes kreditų bendrovei buvo įkeitęs daug brangesnį namą sostinės Žvėryno rajone.

Buhalterijoje – chaosas

Kai jau pradėjo aiškėti, kad tiek „Soscredit“, tiek nuo jo priklausoma „Lenndy“ platforma ritasi į bedugnę, D.Šatkauskas priėmė drastišką sprendimą.

„Pasinaudojęs tuo, kad turėjau teisę atstovauti greitųjų kreditų įmonių akcininkams, nušalinau A.Janutėną nuo pareigų ir pats tapau „Soscredit“ direktoriumi“, – sakė jis.

Perėmęs valdymą ir susipažinęs su įmonės dokumentais vyras buvo priblokštas dėl buhalterijoje vyravusio chaoso.

Tragiška buvo ir įmonės finansinė situacija. Per metus bendrovė patyrė 3,8 milijono eurų nuostolį, o įsipareigojimai viršijo turtą beveik 6 milijonais eurų.

Todėl nieko nelaukęs naujasis direktorius kreipėsi į teismą, kad bendrovei „Soscredit“ būtų iškelta bankroto byla.

Dar prieš paskelbiant bankrotą įmonės atstovas advokatas Aleksandras Vancevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą pareikšdamas, kad bendrovėje, kuriai faktiškai vadovavo A.Janutėnas, ilgą laiką buvo daromi nusikaltimai.

„Nors ir formaliai bendrovėje buvo rizikos vertinimo tvarkos, paskolų išdavimo komitetas, sprendimą išduoti paskolas su A.Janutėnu susijusioms įmonėms, nesilaikydami jokių mokumo vertinimo taisyklių ir be komiteto pritarimo, priimdavo A.Janutėnas su savo sugyventine.

Buvo sukurta A.Janutėno valdoma įmonių struktūra, kuri nusikalstamu būdu siekė pasisavinti svetimą turtą“, – prokuratūrai teigė „Soscredit“ atstovas advokatas A.Vancevičius.

Kaip teigiama „Soscredit“ pranešime prokuratūrai, A.Janutėnas nemokėdamas pinigų sau pasiėmė ar išdalijo artimiesiems ir nemažai bendrovei „Soscredit“ priklausiusių brangių automobilių.

Tokiu būdu esą buvo įgytas 40 tūkst. eurų vertės 7 serijos BMW, 35 tūkst. eurų kainavęs „Volvo XC90“ perduotas naudotis ankstesnei A.Janutėno sugyventinei ir vaikų motinai Irmai V., o dabartinei sugyventinei atiteko apie 20 tūkst. kainavęs BWW 640 . Visus šiuos automobilius iš „Soscredit“ pirko su A.Janutėnu susijusios įmonės, tačiau, kaip teigiama pranešime, pinigų taip ir nesumokėjo.

Manoma, kad iš viso nuo 2017 iki 2021 metų iš bendrovės „Soscredit“ į A.Janutėno kontroliuojamas įmones buvo pervesta 3,2 milijono eurų. Didžioji šių pervestų pinigų dalis buvo net ne „Soscredit“ nuosavybė – jie turėjo būti grąžinti „Lenndy“ platformos investuotojams.

Vietoj areštų – reikalavimai

D.Šatkauskas visą informaciją perdavė Generalinei prokuratūrai ir paprašė, kad jam būtų suteiktas pranešėjo statusas, kuris buvo suteiktas 2022 metų sausį.

Iškart po to Vilniaus ekonominė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Nors prokurorui ir tyrėjams buvo atskleistos visos schemos, kaip buvo pasisavinamas turtas, pareigūnai nedarė nei kratų, nei areštavo turtą.

Vietoj to jie nukentėjusiems investuotojams nusiuntė daugybę raginimų pateikti sąskaitų išrašus ir kitą informaciją.

Antai kai buvo pranešta, kad A.Janutėnas nesumokėjo pinigų už vieną Vilniuje parduotą butą ir suklastojęs dokumentus šį butą pasisavino, tyrėjai pareikalavo pateikti įrodymus, jog pinigai nukentėjusiajam tikrai nebuvo sumokėti.

Kai kuriuos nukentėjusius investuotojus pribloškė ir apklausos ekonominėje policijoje.

„Vienai tyrėjai teko ilgai aiškinti kas tai yra reikalavimo teisių perleidimo sutartys. Tik po geros valandos ji kažką suprato ir prisipažino, kad iki tol jai teko tirti sandėliukų vagysčių pobūdžio bylas“, – sakė byloje liudininku apklaustas vienas platformos įkūrėjų.

Jau bankrutavusios bendrovės „Soscredit“ atstovas advokatas Valentinas Baltrūnas iš karto kreipėsi į bylą kuruojančią Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorę Mariną Orlovą prašydamas kuo greičiau pareikšti įtarimus A.Janutėnui ir G.Budrevičiūtei ir areštuoti pastarajai priklausantį jau minėtą butą Olimpiečių gatvėje.

Tačiau prokurorė tai daryti atsisakė ir pareiškė, kad dėl arešto ir įtarimų bus sprendžiama nustačius visas aplinkybes.

Praėjus kelioms savaitėms po šio prokurorės sprendimo G.Budrevičiūtė butą Olimpiečių gatvėje pardavė garsaus advokato Rolando Valiūno sūnui.

Panašiai buvo perleistas ir kitas turtas, nors nukentėję investuotojai daugybę kartų prašė areštuoti su A.Janutėnu susijusių asmenų butus ir namus, pateikė pavyzdžių, jog šis turtas slepiamas.

Nepaisant to, kad apklausti liudininkai jau buvo pateikę daug informacijos ir įrodymų apie A.Janutėno pasisavintus įmonių pinigus, kaskart prokurorai kartojo tą pačią mantrą – nėra duomenų, kurie leistų A.Janutėnui pareikšti įtarimus ar areštuoti turtą.

Kalti patys investuotojai?

Įtarimai A.Janutėnui ir G.Budrevičiūtei vis dėlto buvo pareikšti praėjus beveik trejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau vos tai padariusi prokurorė M.Orlova priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad paskolų išdavimo ir investavimo veikla, kurios rezultate nebuvo įvykdyti įsipareigojimai investuotojams bei padaryta žala, buvo vystoma siekiant neteisėtai pasisavinti ar iššvaistyti ar kitais neteisėtais būdais užvaldyti svetimą turtą“, – teigiama nutarime.

Toks prokurorės sprendimas pribloškė nukentėjusius investuotojus.

„Prokuratūra jau nuo pat pradžių žinojo, koki sprendimą priims. Niekas nejudino nė piršto, kad rinktų įrodymus. Visi rinko tik „argumentus“, kaip paneigti pateiktus faktus. Nesitikėjau, kad prokuratūra tokia supuvusi“, – sakė vienas nukentėjusiųjų, buvęs aukštas policijos pareigūnas.

Tuo tarpu kiti investuotojai dar neketina nuleisti rankų. Rengiamasi ne tik skųsti prokurorės nutarimą, bet ir reikalauti prokurorų atsakomybės.

„Mes svarstome galimybę pradėti teisinius procesus prieš pačią prokuratūrą, nes galimai dėl nekompetencijos ar dėl laiku neatliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų nusikaltimus padarę asmenys sugebėjo paslėpti turtą“, – sakė bankrutavusios bendrovės „Soscredit“ atstovai.

„Lietuvos rytas“ kreipėsi į A.Janutėną prašydamas, kad jis pateiktų savo įvykių versiją ir atsakytų į klausimus.

Bet jis pareiškė, kad šiuo metu nieko nekomentuos.

„Informuoju, kad jei publikacijoje bus skelbiama neteisinga informacija, būsiu priverstas kreiptis į atitinkamas institucijas“, – teigė A.Janutėnas.

Išgaravusių milijonų aferoje – daugybę klausimų keliančios mįslės: pirštu rodo į Lietuvos prokurorus (8)