„Drill, baby, drill“ (iš anglų k. – gręžk, vaikeli, gręžk) – šią JAV prezidento Donaldo Trumpo frazę, atspindinčią siekį didinti naftos gavybą šalyje, veikiausiai įsiminė ne vienas. Panašu, kad Vladimirui Putinui tokie D.Trumpo žodžiai gali nepatikti.

Jau trečius metus plataus masto karą Ukrainoje vykdantiems rusams D.Trumpas ruošia siurprizą – JAV prezidentas žada Rusijai įvesti dar didesnes sankcijas, jei ši neužbaigs karo.

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavę ekonomistai teigė, jog D.Trumpas Rusijai iš tiesų gali pridaryti rūpesčių. Tai jis pasiektų V.Putinui sukeldamas naftos kainų košmarą.

Amerikiečiams tai nepatinka

[[ge:lrytas:lrytas:36153676]]

Ekonomistas Marius Dubnikovas mano, jog užmoju didinti naftos gavybą naujasis JAV prezidentas gali nušauti du zuikius.

„Prieš D.Trumpo inauguraciją buvo dilema, kas įvyks su sankcijomis. Išeidamas Joe Bidenas paliko gana rimtas sankcijas, kurios sankcionavo būtent tuos vadinamus šešėlinius laivus, kurie transportuoja naftą, ir naftos bendroves, kurios atsiskaito už naftą.

Sukrėtimas buvo didelis, naftos kaina kilo apie 10 proc. Vėliau nafta stabilizavosi, pradėjo judėti žemyn, visi svarstė, ką padarys D.Trumpas? Ar jis atšauks sankcijas?“ – prisiminė M.Dubnikovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ankstesnio JAV prezidento priimtos sankcijos ir jų nulemtas naftos brangimas turėjo įtakos ir infliacijos bei kuro kainų augimui. O tam amerikiečiai esą yra labai jautrūs.

[[ge:lrytas:lrytas:36254016]][[ge:lrytas:lrytas:36146489]][[ge:lrytas:lrytas:36227936]]

Todėl bandymas sumažinti naftos kainą galėtų tapti pirmuoju D.Trumpo „zuikiu“.

„Visų pirma dėl to, kad valdytum savo politinę riziką – nesusitapatintum su tuo žmogumi, kuris pakėlė kainas. Ko gero, kad yra pasirenkamas antras variantas, kuris ir buvo programoje – mažinti kuro kainas per naftos kainas, didinti gavybą ir JAV įtaką pasaulyje“, – pridūrė ekonomistas.

Kaip nustekenti agresorių?

Kitas rezultatas, kurį būtų galima pasiekti, jei JAV didintų naftos gavybą – reikiamas šio gamtinio ištekliaus kiekio užtikrinimas pasauliui ir papildoma konkurencija Rusijai.

„Naftos pasiūla pasaulyje išliktų tokia, kokia yra reikalinga, ir agresoriams neliktų pinigų pulti.

Rusijai reikia nepalikti pelno, kurį galima nukreipti kažkur kitur. Karą, visuomenės smegenų pudrinimą ar dar kažką. Tai tos pelno mažinimo lenktynės ir yra pagrindinis dalykas, apie ką mes kalbame“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36286713]]

Ekonomistas mano, kad tai laisvajam pasauliui padėtų apsisaugoti ir nuo papildomų išlaidų.

„Nes netgi visiškas naftos eksporto sustabdymas, kaip mums lietuviams turbūt bebūtų skaudu girdėti, būtų irgi blogai – galiausiai tas laisvasis pasaulis turėtų mokėti didesnę kainą“, – nuomone dalijosi M.Dubnikovas.

Paaiškino, kodėl to nedarė J.Bidenas

Tokiai nuomonei antrino ir JAV gyvenantis ekonomistas Žilvinas Šilėnas. Jis taip pat pridūrė, kad savo biudžetą Rusija skaičiuoja „pagal naftą“.

Tiesa, laidos vedėjui Aurimui Peredniui užsiminus, jog viena iš interpretacijų, kodėl įvyko Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų sąjungos griūtis, yra numušta naftos kaina, daryti išvadas apie tai ekonomistas susilaikė.

[[ge:lrytas:lrytas:36286717]]

„Yra daug tų interpretacijų, vieni sako, kad taip buvo, kiti – kad nieko panašaus. Palikim istorikams.

Bet taip, aukšta naftos kaina Rusijai yra naudinga, galimybė eksportuoti naftą Rusijai yra naudinga. Kuo šioje vietoje galime pakenkti Rusijai – arba per mažesnes pasaulines naftos kainas, arba užkardant jos laivyną, vamzdynus. Tai mums yra į naudą“, – sakė Ž.Šilėnas.

Vis tik kyla klausimas – kodėl tokio kozerio nesiėmė J.Bideno administracija?

„J.Bideno administracijoje yra pilna kairiųjų. Ir dabar jų yra pilna tiek Kongrese, tiek Senate, kurie į energiją, naftos gavybą žiūri kaip į neišvengiamą blogį, kurį reikia uždrausti“, – paaiškino ekonomistas.

Nepagailėjo kritikos Europai

Ž.Šilėnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir galimybių tam įgyvendinti būta ne visuomet.

„Jeigu diskusija būtų vykusi prieš 20 metų, tai būtų sudėtingiau, nes būtų klausimas, iš kur mes tą naftą ir dujas paimsim.

Bet dabar per vadinamą skalūnų ir dujų bei naftos išgavimo revoliuciją staiga atsiranda JAV – laisvo pasaulio šauklys, kuris, be kita ko, pas save dar turi pilna naftos“, – skirtingus laikotarpius lygino ekonomistas.

Tiesa, jis nepraleido progos sukritikuoti Europos.

„Duosiu priekaištą europiečiams, kad kol amerikiečiai pas save plėtojo naftos ir dujų gavybą, o dabar, vadinkim, gelbėja Vakarų pasaulį, europiečiai ir toliau kaip šuo ant šieno sėdi ir niekam nieko daryti neleidžia – nei Europoje, nei šalia Europos“, – griežtą regiono politiką naftos ir dujų gavybos klausimu kritikavo pašnekovas.

Žaliosios energetikos likimas

Tačiau ką reiškia šis Europos užsispyrimas pasauliniame kontekste? Ž.Šilėnas mano, kad didelės įtakos klimato kaitos pažabojimui tai neturi.

„Kinija per tą laiką turbūt pastatė 130 anglimi kurenančių elektrinių ir neketina sustoti, Indija turbūt pastatė dar kokius 500. Ir nuo to, kad Europa perka rusiškas dujas, klimatas nė kiek nesitaiso“, – teigė ekonomistas.

Vis tik M.Dubnikovas pastebėjo, kad D.Trumpo išsikelti tikslai jau paveikė visą pasaulį, tame tarpe – ir Europą.

„Net Europa pradeda svarstyti apie žaliojo kurso pokyčius. Tai yra indikacija, kad D.Trumpo sprendimas „gręžti“ yra labai didelis“, – sakė jis.

Ekonomistas replikavo ir į Ž.Šilėno mintį dėl Kinijos – jis atkreipė dėmesį į tai, kad ši šalis į atsinaujinančius energijos šaltinius investuoja daugiau nei likęs pasaulis.

M.Dubnikovas taip pat neslėpė lūkesčio, jog žaliosios energetikos kryptis vieną dieną pasiteisins.

„Manau, kad žaliasis kursas gali būti konkurencinis privalumas ateityje – vis tik žalieji produktai turėtų sulaukti savo dienos. Tik bėda, kad jie nesulaukia velnioniškai ilgai“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36286707]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

D. Trumpas ruošia siurprizą V. Putinui: tai būtų tikras košmaras Rusijai