Dirbtinio intelekto programą, labai primenančią populiariąją „ChatGPT“, pristatę kinai labiausiai nustebino toli gražu ne dėl to.
Visus apstulbino kaina, už kurią jie skelbiasi apmokę dirbtinio intelekto modelį „DeepSeek R1“. Anot kūrėjų, jiems tai atsiėjo vos 5,6 mln. dolerių. Apmokyti tokias programas Vakaruose kainuoja kelias dešimtis kartų daugiau.
Ši programėlė Jungtinių Valstijų rinkoje netrukus tapo labiausiai parsisiunčiama iš „Apple Store“ parduotuvės.
Susiję straipsniai
Nuostoliai. Amerikos biržos, kuriose kotiruojamos technologijų bendrovės, šią žinią iš Kinijos sutiko nusidažiusios raudonai – daugelio kompanijų akcijų kursai ėmė kristi, bent jau savaitės pradžioje.
Skaudžiausia buvo ilgai augusiai bendrovei „Nvidia“, kuri yra pirmaujanti pasaulyje grafikos lustų, skirtų dirbtiniam intelektui, gamintoja – vos per dieną jos akcijos nuvertėjo 17 proc.
Gal kam atrodo ir ne itin daug, bet dėl to kompanijos kapitalizacija sumažėjo 592,7 milijardo JAV dolerių – iki 2,9 trilijono dolerių.
Tai yra didžiausias nuosmukis skaičiuojant pinigais per visą JAV biržų istoriją.
Tiesa, „Nvidia“ pagal šį rodiklį pirmavo ir anksčiau – 2024 m. rugsėjį per dieną jos rinkos vertė buvo sumenkusi 279 mlrd. dolerių („Facebook“ valdančios „Meta“ vertė per dieną 2022 m. sumažėjo 232 mlrd., „Apple“ 2020-aisiais – 182 mlrd. dolerių). Tai tik įrodo, kad lustų gamintojos akcijos yra itin jautrios svyravimams.
Pasirodžius „DeepSeek“ programėlei reikšmingai krito ir dirbtinio intelekto serverių gamintojo „Super Micro“, technologijų įmonės „Dell“ bei daugelio kitų šio sektoriaus JAV kompanijų akcijų kainos.
Įdomiausia, kad nukentėjo ir energetikos įmonės, pavyzdžiui, „Vistra“ akcijos per dieną atpigo net 28 proc.
Investuotojų logika paprasta: kinai įrodė, kad dirbtinį intelektą kurti galima ir su mažesnėmis sąnaudomis, atitinkamai mažiau tam reikia ir energijos.
Reakcija. Tai yra aliarmas Amerikos įmonėms. Taip apie kinų konkurenciją atsiliepė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Jau anksčiau jis paskelbė, kad Amerikoje bus įkurta bendra įmonė, kuri skirs pusę trilijono dolerių dirbtinio intelekto infrastruktūrai kurti. Tarp investuotojų – ir Japonijos „Softbank“.
Tuo metu Silicio slėnio rizikos kapitalo fondų valdytojas Marsas Andreesenas „DeepSeek“ modelį palygino su Sovietų Sąjungos sukonstruotu pirmuoju Žemės palydovu „Sputnik“, kuris pradėjo kosmoso lenktynes tarp didžiausių pasaulio šalių.
„Tai yra vienas nuostabiausių ir įspūdingiausių proveržių, kokius man yra tekę matyti. O kaip atvirojo kodo programa ji yra didžiulė dovana pasauliui“, – apie „DeepSeek“ kalbėjo verslininkas.
Įspėjimas. Po savaitės pradžioje biržas ištikusio šoko investuotojai ilgainiui apsiramino. Tačiau ne visi. Antai didžiausio pasaulyje rizikos kapitalo fondo „Brigdewater Associates“ įkūrėjas 75-erių Ray Dalio įspėjo, kad gali pasikartoti 1998–1999 metais vykęs vadinamojo „dot-com“ burbulo sprogimas.
Tuo metu interneto kompanijų akcijos itin sparčiai augo, o vėliau staigiai ir skausmingai krito. Panašumų šiuo metu yra – juk tos pačios „Nvidia“ viena akcija 2023 metų pradžioje kainavo 15 dolerių, prasidėjus 2024-iesiems – mažiau nei 50 dolerių, o šiemet – net ir per 150 dolerių. Tiesa, po šios savaitės nuosmukio kaina sukasi apie 130 dolerių.
„Taip, kainos pakilo iki itin aukšto lygio, o juk dar egzistuoja rizika dėl bazinių palūkanų normų. Toks derinys gali susprogdinti burbulą“, – įspėjo investavimo pasaulyje itin gerbiamas R.Dalio.
Jis neabejojo dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijos, kuri turėtų būti sėkminga ir pakeisti pasaulį. „Bet kai kurie žmonės tai painioja su investicijų sėkme“, – aiškino verslininkas.
Prognozės. Kaip sakė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, pirminė reakcija į proveržį, leidžiantį pigiau plėtoti DI modelius, absoliučiai neigiama rinkos lyderiams: vyrauja nuomonė, kad procesorių nebereikės tiek daug, tad puslaidininkių gamintojų rezultatai bus prastesni.
Be to, DI kūrimo demokratizavimas reiškia, kad dabartiniai rinkos lyderiai tuoj pajus vis didesnį konkurencinį spaudimą tiek iš Kinijos, tiek iš kitų naujų rinkos dalyvių.
„Kita vertus, technologijos atpigimas gali reikšti, kad DI rinka nebus dominuojama kelių didelių žaidėjų.
Personalizuotus DI sprendimus bus pakankamai pigu įgyvendinti daugeliui verslų ir gyventojų.
Tai gali reikšti, kad tos pačios „Nvidia“ klientų ratas padidės, nes iki šiol ji buvo priklausoma nuo užsakymų iš vos kelių didžiųjų žaidėjų. Gali būti, jog net ir naujomis sąlygomis vyraus tos pačios technologijų bendrovės“, – svarstė V.Šimkus.
Be to, „DeepSeek“ kūrėjai neslepia, kad patys naudojo apie 2 tūkstančius „Nvidia“ pagamintų lustų.
Tiesa, ne pačių naujausių, o tokių, kurie buvo sukurti, kad atitiktų JAV reikalavimus eksportuojant šią įrangą į Kiniją.
Įtarimai. Kinų konkurentai reagavo netrukus: „ChatGPT“ kūrėja kompanija „OpenAI“ bei jos savininkė „Microsoft“, agentūros „Bloomberg“ šaltinių teigimu, pradėjo tyrimą ir aiškinasi, ar negalėjo „DeepSeek“ neleistinai pasinaudoti jų technologijomis.
Teigiama, kad dar rudenį „Microsoft“ nustatė asmenis, galimai susijusius su Kinijos bendrove, kurie, naudodamiesi „OpenAI“ taikomųjų programų programavimo sąsaja, išsiuntė didžiulius kiekius duomenų.
Programinės įrangos kūrėjai gali įsigyti licenciją ir naudotis šia sąsaja integruodami „OpenAI“ patentuotus DI modelius į savo programas, tačiau taikomi tam tikri apribojimai. Dabar aiškinamasi, ar tuo konkrečiu atveju jie nebuvo viršyti. („Bloomberg“, „Manager-Magazin“, LR)