„Šiąnakt terminalą perdavėme į keleivių rankas“, – sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus. Iki oficialaus išvykimo terminalo atidarymo 9 val. iš jo jau buvo išvykę beveik 900 keleivių. Pirmąją terminalo darbo dieną jame laukiama apsilankant 8 tūkst. keleivių.
Nuo šios dienos visi keliautojai, skrendantys iš Vilniaus oro uosto, registracijos į skrydžius, bagažo ir aviacinio saugumo patikros procedūras atliks naujajame terminale.
Paskutiniajam skrydžiui senojoje išvykimo salėje registravosi keleiviai, vasario 3-ąją 22 val. 40 min. išskridę į Maltą.
„Kiek žmonių pirmasis skrydis gyvenime įvyko iš šitos salės?
Atidaryta pačioje mūsų tarptautinių kelionių aušroje, ši salė matė pirmus importinius biznierius iš užsienio, pirmosios ir didžiosios emigracijos bangų ašaras, kino filmų ir TV serialų kameras, išlydėtus olimpiečius ir pirmąją kelionę į „Euroviziją“.
Tarnavo 35-erius metus ir šį vakarą išjungiam šviesą“, – pranešdamas apie senojo terminalo veiklos pabaigą feisbuke rašė S.Bartkus.
„Beliko smulkmena – kad būtų su kuo ir kur skristi“, – atidarant naująjį išvykimo terminalą sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis gyrė LTOU atstovus: esą naujasis pastatas parodo, kad efektyviai veikianti valstybės įmonė ir su minimaliu biudžetu gali realizuoti solidžius projektus.
„Naujas terminalas – ne kaprizas, ne pasipuikavimui, o tam, kad keleiviai patirtų jaukumą, saugumą, patogumą“, – kalbėjo Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Anot jo, Vyriausybė planuoja tolesnę oro uosto pertvarką: modernizuoti atvykimo salę, sutvarkyti daugiau oro uosto pastatų. „Taip, ką matome čia, turėtų atrodyti ir atvykimo terminalas“, – naujajame terminale sakė ministras.
Atyvykimo terminalo architektūrinės idėjos konkursą Vilniaus oro uostas paskelbė praėjusį lapkritį. Naują terminalą planuojama pastatyti iki 2028 m. galo.
Premjero Gintauto Palucko teigimu, kita užduotis Vyriausybei – didinti skrydžių į ir iš Vilniaus skaičių.
„Dabar taikomas vadinamasis pasidalintos rizikos modelis, kai avialinijos, organizuodamos tam tikrus reisus, gauna valstybės pagalbą per tų skrydžių krypčių reklamą, rinkodarines priemones, turizmo skatinimo priemones. Šitas pasiteisinęs modelis turi būti plėtojamas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pirmajame naujojo terminalo aukšte veikia keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Žadama, kad pakaks kelių paspaudimų ekrane, kad registruotas bagažas judėtų tolyn į konvejerį.
Bagažo valdymo procesą sudaro daug skirtingų sistemų. Jos visos suderintos tarpusavyje. Čia svarbų vaidmenį atliks ir dirbtinis intelektas. Tokiais sprendimais ir įrenginiais, kurie pritaikyti Vilniaus oro uoste, garsėja vienas didžiausių pasaulio oro uostų Los Andžele (JAV).
Bagažas sutikrinamas keliuose maršruto į orlaivį etapuose pagal tarp įvairių sistemų siunčiamas vadinamąsias bagažo žinutes – informaciją apie bagažo vietą ir statusą. Bagažo sutikrinimo sistema užtikrins, kad bagažas nebūtų išskraidintas be savo savininko: jeigu keleivis nebus įlaipintas į orlaivį, nebus pakrauti ir jo lagaminai.
Beje, įdiegus įrangą iškeliaujantiems asmenims ruošiantis saugumo patikrai nebereikės ištraukti elektronikos prietaisų.
Pirmajame išvykimo terminalo aukšte įrengtos ir bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Su naujojo terminalo startu Vilniaus oro uosto keleivių pralaidumas išaugs nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Anot LTOU vadovo S.Bartkaus, tai leis lengviau aptarnauti keleivių srautą, kuris Vilniuje 2025 m. gali pasiekti 5 mln. asmenų.
Terminalas pastatytas per pusantrų metų, dar pusės metų prireikė įdiegti ir išbandyti įrangai. Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas bendrovė „Eika“ pradėjo 2023 metų liepą. Visa terminalo statybų ir technologinių sprendimų diegimo kaina siekia per 70 mln. eurų. 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo dengia saulės moduliai – pagaminta energija patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
Anot S.Bartkaus, tikimasi, kad per metus senosios išvykimo salės erdves pavyks pakeisti ir ten įrengti laukimo erdves, komercines zonas: parduotuves, kavines, restoranus. Šią zoną galėtų pasiekti jau patikrą perėję keleiviai.