„Klausimas, apie kurį diskutavome ir kurį reikia kelti platesniame kontekste, yra tam tikros gynybos pramonės įmonių, valstybės įmonių jurisdikcija. Klausimas yra, kodėl Giraitės ginkluotės gamykla yra po Finansų ministerija? Kodėl „Detonas“ yra po Susisiekimo ministerija?“ – po uždaro komiteto posėdžio su šalies gynybos pramonės asociacijų atstovais žurnalistams pirmadienį sakė G.Jeglinskas.
Pasak parlamentaro, pasikeitus tokių lietuviškų gynybos įmonių pavaldumui, bendrovės galėtų veikti „gyvybingiau“.
„Mano visada buvo matymas, kad „Giraitės“ ir „Detonas“ turėtų būti po Krašto apsaugos ministerija“, – pažymėjo G.Jeglinskas.
Susiję straipsniai
„Ką mes matome, jau treti metai praėjo po karo ir labai gerai žinome iš jų pačių atsiliepimų, pačios Giraitės (gamyklos – ELTA) vadovybės atsiliepimų, kad noras buvo investuoti iš karto, bet, kadangi Finansų ministerija žiūri per savo visokius finansinius rodiklius, jie sako – jums negalime nieko skolinti, (…) nors realiai, jei būtų buvusi politinė valia, būtų galima investuoti žymiai daugiau į tokias įmones ir paversti jas tikromis pelningomis įmonėmis“, – pabrėžė jis.
Šiuo metu Finansų ministerija valdo 100 proc. Giraitės ginkluotės gamyklos akcijų.
Parlamentaro teigimu, Lietuvoje reikia kurti „gynybos klasterius“, kuriuos sudarys ir užsienio kapitalo gynybos pramonės įmonės – Vokietijos koncernas „Rheinmetall“, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „Northrop Grumman“ ir Ukrainos „RDX“ sprogmenų gamykla.
„Tampame tokiu svariu žaidėju sprogstamųjų medžiagų, amunicijos tiekime“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Anot politiko, gynybos pramonė Lietuvai turės didelės ekonominės naudos, nes, Europos šalims didinant išlaidas gynybai, sektoriuje „pinigų tik daugės“.
„Turime įgalinti tas įmones pasiimti tuos pinigus, kad Lietuvos pramonė vystytųsi. Tai ir ekonominiu varikliu gynybos pramonė turi tapti“, – nurodė G.Jeglinskas.
Reikalingas liberalesnis reguliavimas
NSGK pirmininkas kartojo politikų dažnai išsakomą poreikį mažinti perteklinį reguliavimą gynybos pramonės sektoriuje, ypač – labiau liberalizuoti A klasės ginklų gamybą.
„Kalbame apie šaudmenų įstatymą, kalbame apie licencijavimą, (…) apie vertybinį matymą – ar labiau liberalizuojam, ar vis dėlto išlaikom labiau tokį užveržtą jį (gynybos pramonės reguliavimą – ELTA)“, – sakė G.Jeglinskas.
„Visur turime žiūrėti į liberalizavimą plačiajame kontekste – ginklų gamybos, minų gamybos, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų. Išnaudokime galimybes“, – tikino politikas.
G.Jeglinsko teigimu, šiuo metu gynybos pramonės plėtrą šalyje apsunkina sudėtingas koordinavimas tarp Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Krašto apsaugos ministerijų (KAM).
„Mano nuomone, (…) turėtume iš tikrųjų labiau liberalizuoti šaudmenų įstatymą, ir čia sutarėme, kad Ekonomikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija sugrįš su visu paketu, pilnu paketu visų teisinių priemonių“, – kalbėjo parlamentaras.
Politikas teigė išgirdęs, kad ministerijos siūlymus į Seimą atneš antrąjį metų ketvirtį, tačiau ketinama vertinti, ar to negalima būtų padaryti anskčiau, dar pavasario sesijoje.
ELTA jau skelbė, kad liberalizuoti ginklų ir sprogstamųjų medžiagų gamybos sektorių Lietuvoje ragino tiek verslo atstovai, tiek politikai.