„Šiandien paprasta nuvažiuoti, žiūrėti, domėtis ir mes matome, kas vyksta Europos uostuose. Kurį bepaimtume, paimkime tą patį Antverpeną Belgijoje, kokia vyksta konversija iš miesto centro. Uostai stengiasi eiti lauk. Kodėl? Todėl, kad tampa labai brangu dirbti. Lygiai tas pats bus ir Klaipėdoje“, – „Verslo žinioms“ kalbėjo A.Latakas.
Uosto vadovas nurodė apie idėją statyti išorinį Klaipėdos uostą užsiminęs ir susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui. Uosto teritorija galėtų plėstis toliau už miesto centro ir netgi už Kuršių marių ribų.
Idėja statyti išorinį Klaipėdos uostą buvo kelta anksčiau, bet svarstymai 2021 m. buvo įšaldyti.
Bendra Klaipėdos uosto krova po 3 metus trukusio mažėjimo pernai augo 8 proc., iki 35,5 mln. tonų, tačiau ji vis dar nesiekia 2020 m. lygio, kuomet per uostą buvo vežama 47,8 mln. tonų krovinių.
Vis dėlto praėjusiais metais uostas aptarnavo rekordinį konteinerių skaičių, kuris 2024 metais siekė 1,068 mln. lygiaverčių konteinerių (TEU).
Pasak A.Latako, Klaipėdos uostas sėkmingai persiorientuoja iš Rytų į Šiaurės ir Vakarų rinką. Jo teigimu, pastaraisiais metais atsirado keletas okeaninių maršrutų – didesnio tonažo laivų, kurie išsikrauna krovinį Klaipėdoje ir mažesniais laivais paskirstomo krovinį regione.