„Situacija nėra paprasta, nes Europos Komisijos vadovė, su kuria šnekėjome sekmadienį, vis tik tikisi, kad pati Lietuva surinks ir pateiks įrodymus, kad buvo skriaudžiama Kinijos. Bet tokius dalykus padaryti yra nepaprastai sunku, todėl žiūrint į perspektyvą tos bylos, bijau, kad ji baigsis niekuo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė G.Paluckas.
Europos Sąjungos (ES) sprendimams, anot jo, įtakos turi Donaldo Trumpo atėjimas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento postą, dėl jo pradėto muitų karo besikeičiantys bendrijos derybiniai svertai su Kinija.
„Situacija yra labai dinamiška tuose santykiuose (ES, Kinijos ir JAV – ELTA), bet kažkokių pokyčių kol kas nenumatoma“, – tikino politikas.
Visgi, G.Palucko teigimu, ekonominiai nuostoliai Lietuvai nebus dideli, nes iki ribojimų buvusios importo bei eksporto apimtys iš Kinijos yra beveik atsistačiusios, be to, šalis niekada neturėjo priklausomybės nuo Kinijos.
„Netgi PPO pasibaigus bylai Lietuvai nepalankiai, tai neturės jokių apčiuopiamų pasekmių“, – pažymėjo G.Paluckas.
PPO bylos prieš Kiniją nagrinėjimą sustabdė 2024 m. sausį, gavusi Europos Sąjungos (ES) kreipimąsi. Šių metų sausį bendrija pateikė prašymą bylą atnaujinti, vėliau beveik po savaitės dar kartą paprašiusi ją laikinai stabdyti.
Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo Lietuvai 2021 m. leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei.
Kinija teigė, kad sprendimas pavadinti naująją atstovybę Lietuvoje „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės šalies atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
ES, reaguojant į Pekino spaudimą, dar 2022 m. vasarį kreipėsi į PPO dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.