Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas – kur rasti tuos pinigus?

Prezidentas sako, kad resursų būtų galima ieškoti ir pensijų kaupime, indėlių investavime, valiutų atsargose. Čia pat kalbama, kad nebus mažinamos valstybės išlaidos, o ir dėl mokesčių Prezidentas yra pasisakęs, kad jie neturėtų didėti. Pinigų verčiau siūloma ieškoti Europoje.

Šia tema „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis, Demokratų frakcijos seniūnas Seime Linas Kukuraitis, buvusi finansų ministrė, Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė ir Eugenijus Gentvilas, Seimo narys.

Neišvengta ir diskusijų apie parlamentarą Remigijų Žemaitaitį. Komentuodamas jo planus atlikti auditą Krašto apsaugos ministerijoje, R.Kuodis sakė: „Ne pirmas kartas, kai mojuojama komisijomis, auditais, nes tai – geras būdas pritraukti dėmesį.

[[ge:lrytas:lrytas:36437755]]

Jis neva nekontraversiškas, nes auditas dar niekam nepamaišė. Bet klausimas, kam tuo momentu neskiriami resursai arba dėmesys. Turime gana rimtų iššūkių, bet mūsų dėmesys – antriniuose dalykuose. Tai nėra atsitiktinis reikalas“.

L.Kukuraitis kalbėjo atvirai: neslepiama antiukrainietiška retorika yra problema. Jeigu iš esmės kažkas nesikeis, laiko klausimas, kada koalicija turės spręsti rinktis vienokią ar kitokią retoriką.

[[ge:lrytas:lrytas:36430347]][[ge:lrytas:lrytas:36396944]][[ge:lrytas:lrytas:36415475]][[ge:lrytas:lrytas:36446063]]

„Mes, demokratai, partiniame formate spręsime dėl buvimo tokiame sąstate, kuris kuo toliau, tuo mažiau kontroliuojamas, išeina iš ribų, peržengia pagrindines ribas, kurios nustatytos koalicinėje sutartyje“, – sakė L.Kukuraitis.

Reaguodamas į VGT planus gynybai rasti juntamai daugiau išlaidų, R.Kuodis atkreipė dėmesį, kad taip sprendžiame išvestinę problemą.

„Institucijos būna arba išmaniosios, arba žuvusiomis smegenims. Deja, NATO yra arčiau antros šakos: kažkas, kuris dabar yra pafrontėje, besiversdamas per galvą su savo mažomis ekonomikomis turi kažką daryti. Su tokiomis ekonomikomis surink 5–6 proc. – realiai nelabai kas keisis.

NATO institucija pastatyta ant zuikiavimo: airiai gynybai skiria 1 proc., mes – 5–6 proc., o Airiją ginsime taip pat. Jeigu norėtų, NATO turi laiko peršokti į išmanųjį režimą bent jau nusikopijuodamas ES biudžeto konfigūraciją. Tada nuo šitų dešimčių trilijonų BVP, kuriuos sukuria NATO šalys, užtektų 2 proc. bet kam – Rusijai, ne Rusijai“, – laidoje kalbėjo ekonomistas.

Antras greitas nesunkiai padaromas darbas, kurio, R.Kuodžio nuomone, turėtų imtis NATO – ginkluotės mobilumas: ekonomine prasme tankas Ispanijoje yra niekas – turi būti reaguojama į tai, kur gali būti kitas frontas.

„Bet mes turime ne išmanųjį NATO. Ačiū Dievui, rezervų turime. Pirminis ir teisingiausias – gyvulių ūkis. Čia būtų galima rasti 4 proc. BVP. 4 proc. – kalnas pinigų, arba 3 mlrd. eurų su trupučiu“, – skaičiavo Seimo narys.

L.Kukuraičio manymu, pasirinkimo laisvė labai maža. Jei VGT su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene sako, jog reikia tokių išlaidų, kad būtų suformuota divizija, kad rimtai pasiruoštume realioms grėsmėms, pasirinkimo, pasak parlamentaro, nėra – turime ieškoti ir pinigus surasti.

„ES galėtų svarstyti apie bendrą gynybos biudžetą. Jis galėtų būti renkamas solidarumo principu. Manau, kad ES eis to link, tik kad ES pinigų atėjimo procesai labai ilgi. Iki to laiko turime rasti kitų būdų, kaip pritraukti lėšas. Vienas jų – skolinimasis su sąlyga, kad jis nebūtų įtraukiamas į fiskalinės drausmės taisyklę, turint galvoje, kad tai yra būtinos išlaidos tam tikrai bazei, kad galėtume save apsaugoti, suformuoti“, – siūlė L.Kukuraitis.

Be to, jo teigimu, papildomas pajamas galima surinkti ir mokestiniais pakeitimais, pavyzdžiui, įvedus didžiausių pajamų suminį apmokestinimą.

Lietuvos skola – daugiau nei 40 proc. BVP, Mastrichto kriterijaus riba – 60 proc.

„Čia išvestinė problemos šaknis – šiuo klausimu ES yra mirusiais smegenimis. Ji pasirinko konfigūraciją, kad priklauso nuo finansų rinkų. Tada skola tampa problema. Matome, kaip Prancūzija verčiasi per galvą bandydama mažinti deficitus. Šiais klausimais išmaniosios šalys – Japonija, JAV. Ten atvirkščiai: finansų rinkos priklauso nuo valdžios. Europa galėtų pasikeisti, jei turėtų smegenų ir noro, – sakė R.Kuodis ir pridūrė: -

Kad mes patys neturime skolos, nėra ypatingas mūsų nuopelnas – iš Sovietų sąjungos išėjome be skolų, neturėjome tiek dešimtmečių skolai sukaupti.“

L.Kukuraitis teigė „viena ausimi“ girdėjęs, kad Finansų ministerija atneš siūlymų pakoreguoti įvairius mokesčius.

„Dabar kai kurios didelės pajamos, lyginant su vidurine klase, apmokestinamos labai mažai. Tam (didinti apmokestinimą – red. past.) pritarimas koalicijoje būtų. Yra įsipareigojimas nelįsti ir nedaryti didelių pakeitimų prie tų, kurie dirba savarankiškai ir gauna mažas pajamas. Viena, iš to į biudžetą ateitų nedidelės pajamos, antra, tokioje geopolitinėje situacijoje nesinori susipriešinti su didžiąja visuomenės dalimi“, – komentavo politikas.

Tuo metu R.Kuodis žėrė kritiką sakydamas, kad mūsų šalyje „paprastai įjungtas tik vienas pusrutulis“: žiūrima į mokesčius, bet nevertinama, ką už juos gauni. Anot jo, klausimas, „kiek gręžti turtinguosius“: jei jie tvarkingai susimokėtų dividendų ir pelno mokesčius, surinktume gana rimtą įnašą.

R.Kuodžio vertinimu, valiutų atsargų judinimas – vienas deficito finansavimo būdų. Tvaresnis metodas – perskirstyti pinigus tarp poreikių.

„Visuomenės sutelktis šiuo metu ne mažiau svarbi nei gynybai skiriamas finansų kiekis. Šaltinius aptarėme, bet reikia labai nemažai nudirbti, kad jie pradėtų veikti“, – apibendrino L.Kukuraitis.

Seimo narė socialdemokratė R.Budbergytė neslėpė: žinia, kuri pasklido po VGT pasitarimo, nustebino ne vieną – ir pačiam Finansų ministrui ji buvo netikėta.

„Visi žino, kad naujasis JAV prezidentas laikosi pozicijos, kad į NATO biudžetą šalys narės turėtų įmokėti 5 proc. VGT greitai susiorientavo“, – vertino R.Budbergytė ir priminė, kad 2024 m. kovą buvo patvirtinta krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa iki 2030 m. Ten, politikės žodžiais tariant, įkalti 3 proc. BVP gynybai.

Vis dėlto, jos teigimu, ne tik JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija paskatino VGT priimti sprendimą 5–6 proc. BVP skirti gynybai. Pasak R.Budbergytės, prezidentas Gitanas Nausėda pasiryžęs daryti įtaką per Europos Vadovų Tarybą, kad ir pati Europa sukrutėtų. „Senoje finansinėje perspektyvoje nėra vietos gynybai. ES ruošiasi dirbti su naujais prioritetais“, – teigė politikė.

Svarbu ir tai, kaip auginsime savo ekonomiką – jos remti vidaus vartojimu nebegalime.

„Ministras pirmininkas aiškiai pasakė: į viską reikia žiūrėti kompleksiškai, tačiau šiandien nesiruošiame pradėti kariauti. Turime tam ruoštis, sudaryti sąlygas ekonomikos augimui, padaryti tam tikrus mokestinius pakeitimus, kurie buvo planuoti iki VGT posėdžio. Tai tikrai nereiškia, kad ruošiamės 2026 m. biudžete atnešti didžiulius mokesčių paketus, kurie prismaugs Lietuvos žmones“, – žadėjo socialdemokratė.

E.Gentvilas, Seimo narys, palaiko idėją – Lietuvos gynybą reikia stiprinti. „Kalbame ne apie tai, kad apsiginsime visą laiką, o kad apsiginsime kritinį laiką, kol susitelks sąjungininkai, – patikslino jis. -

Problema su VGT priimtu sprendimu ta, kad jis priimtas slapta nuo savų ir nebuvo valdančiųjų partijų programose ir koalicijos sutartyje.

Girdime, premjeras sako – mokesčių nedidinsime, išlaidų nemažinsime, diržų nesiveršime. O man atrodo, kad žmonėms reikėtų pasakyti sąžiningai – laikai ateina sunkūs, kažko teks atsisakyti. Galbūt teks mažinti kai kurias išlaidas, atsisakyti kai kurių programų. Reikia kalbėti atsakingai: ir skolinsimės papildomai – tas kainuos ateities kartoms, ir kažkuriuos mokesčius teks padidinti ar įvesti.“

E.Gentvilas tiki, kad kada nors atsiras ir reikiamas ES instrumentas. Tik vargiai to galima tikėtis jau 2026 m. sausį.

Kritikavo jis ir Prezidento siūlymą naudoti valiutos atsargas: „Toks siūlymas nei į tvorą, nei į mietą. Jas gali naudoti kraštutiniu atveju.“

„Sprendimas dėl gynybos finansavimo didinimo priimtas greitosiomis. Jo paaiškinimas ir detalizavimas nukeliamas toli į ateitį, o tai kiek sukompromituoja 5–6 proc. iniciatyvą. Nors ją pačią norėčiau pagirti“, – laidoje sakė E.Gentvilas.

[[ge:lrytas:lrytas:36450007]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Ragina nebevynioti į vatą: „Žmonėms reikėtų pasakyti sąžiningai – laikai ateina sunkūs“ (16)