„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atkūrę politinę nepriklausomybę šiandien didžiuodamiesi skelbiame, kad pagaliau pasiekėme ir visišką energetinę nepriklausomybę“, – švenčiant elektros tinklų sinchronizaciją su žemynine Europa sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau kelias iki šios energetinės nepriklausomybės buvo ilgas ir sudėtingas.
Istorija. Mintis atsijungti nuo BRELL žiedo kilo netrukus po to, kai buvo atkurta nepriklausomybė.
Tačiau tam ilgokai priešinosi kai kurie visų trijų Baltijos šalių energetikai.
Politinis susitarimas dėl sinchronizacijos buvo pasiektas tik 2018 metais.
Dar po metų trijų šalių sistemų operatoriai susitarė dėl prisijungimo sąlygų, o politiniu lygiu buvo nustatyta ir atsijungimo nuo BRELL data – 2025 metai.
Tiesa, dar iki sinchronizacijos jungtys su kaimynėmis iš Rytų buvo nustotos naudoti.
Elektros prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos nebevyksta nuo 2020-ųjų, kai Minskas baigė statyti nesaugia pripažintą Astravo atominę elektrinę. O su Rusija elektra nebeprekiaujama nuo 2022 metų, kai ji pradėjo invaziją į Ukrainą.
Projektai. Dar prieš pasiekiant politinį susitarimą dėl susijungimo su Europos elektros tinklais Lietuva atliko nemažai namų darbų.
Svarbiausias iš jų buvo jungtis su Švedija „NordBalt“. Jos statybos buvo pradėtos 2014 metų pavasarį, o 2016-ųjų vasario mėnesį buvo oficialiai sujungtos Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos ir pradėtas elektros importas iš šios Skandinavijos valstybės.
Tais pačiais metais pradėjo veikti dar viena jungtis – „LitPol Link“, kuri leido pradėti prekybą elektra su Lenkija ir iš esmės sujungė Baltijos šalis su Vakarų Europos tinklu.
Estija įrengė dvi jungtis su Suomija. Tiesa, viena jų šiuo metu yra apgadinta ir remontuojama. Spėjama, kad ją pažeidė tanklaivis iš Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno.
Veikla. Lietuva izoliuoto darbo bandymą atliko 2023 metų balandį, vėliau tą patį padarė ir Latvija bei Estija. O nuo šių metų vasario 9 dienos, visiškai atsijungus nuo BRELL, tinklai per parą buvo sinchronizuoti su Europos sistema.
Lietuvos dažnis valdomas iš sostinės Viršuliškių mikrorajone esančio „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centro. Estai ir latviai taip pat turi savo valdymo centrus.
Viena didžiausių investicijų pasirengimo sinchronizacijai metu buvo sinchroninių kompensatorių, užtikrinančių tinklo inerciją, įrengimas. Lietuvoje jie pastatyti Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajonuose esančiose transformatorių pastotėse.
Nemažai darbų laukia ir toliau. Netrukus bus pradėtos ardyti jau nebeveikiančios jungtys su Baltarusija ir Rusija. Tuo metu Kaliningrado sritis lieka viena labiausiai izoliuotų visame žemyne, ją šiuo atžvilgiu lenkia tik Farerų Salos.
Apskritai visas sinchronizacijos projektas Baltijos šalims kainavo 1,6 mlrd. eurų, tačiau didžiąją dalį – apie 1,2 mlrd. eurų – skyrė Europos Sąjunga.
Kainos. Nors prisijungiant prie Europos elektros tinklų nesklandumų nekilo, šią savaitę elektros vartotojai sulaukė nemalonių žinių – biržoje smarkiai pasistiebė energijos kainos.
Tiesa, su sinchronizacija tai visiškai nesusiję. Pirmiausia stojus šalčiams padidėja elektros paklausa.
Savo ruožtu esant menkai vėjuotam orui nedaug energijos pagamina vėjo jėgainės, kurios yra vienas svarbiausių gamybos šaltinių mūsų šalyje.
Todėl trečiadienį nuo 17 iki 18 val. elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje kainavo net 48,3 cento už kilovatvalandę (kWh).
Dideli svyravimai fiksuoti ir toliau: ketvirtadienio naktį kaina nesiekė net 8 ct/kWh, ryte buvo pakilusi iki 40 ct/kWh, o vakarop nusileido žemiau nei 10 ct/kWh. (LR)
1,6
Tiek mlrd. eurų kainavo Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa.