„Mes turime suprasti, jog kai įmonių vadovų tarpe, valdybose yra vyrai ir moterys, aš manau, kad toks subalansavimas duoda keleriopą naudą. Tiek kompetencijų prasme, tiek, galų gale, pavyzdžio prasme, kad vaikai galėtų rinktis profesijas ir nebūtų užrakinti tam tikruose savo stereotipuose“, – antradienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
„Tai visai visuomenei yra sveika, nes tokiu būdu mes didiname mūsų kvalifikacijų ar darbo jėgos efektyvumą darbo rinkoje, į kurią anksčiau ar vėliau visi pakliūname“, – pridūrė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Viešojoje erdvėje kylant dvejonėms, jog įvestos kvotos gali dar labiau diskriminuoti moteris, jas į valdybas paskiriant ne dėl kompetencijų, o tik dėl įstatyminių nuostatų, ministrė tikina, jog į aukštesnes pareigas pretenduojantys asmenys bus vertinami tik pagal savo pasiekimus.
„Aš tai šiek tiek iš kitos pusės vertinčiau – aišku, kad pagal kompetencijas bus vertinamas kiekvienas žmogus, kuris patenka į valdybą, bet pačios kvotos atveria galimybę ir iš moterų tarpo pasirinkti kompetentingų žmonių. Šiai dienai mes tikrai turime labai puikių moterų lyderių, kurios gali užimti aukštesnes pozicijas“, – teigė I.Ruginienė.
„Nereikia bijoti kvotų“, – pridūrė ji.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, visos Lietuvoje veikiančios didelės įmonės turi užtikrinti, kad jų valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
Antradienį Seime buvo įregistruotas įstatymo pataisos projektas, pagal kurį šis reikalavimas galiotų tik toms bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais galima prekiauti reguliuojamoje rinkoje.