Tai numatančias Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisas įregistravo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Vytautas Sinica.
Pagal galiojantį įstatymą, visos Lietuvoje veikiančios didelės įmonės turi užtikrinti, kad jų valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
V. Sinicos nuomone, pernai kadenciją baigęs Seimas perkeldamas į nacionalinę teisę 2022 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl lyčių pusiausvyros gerinimo nepagrįstai išplėtė įstatymo taikymo apimtį, į kurią pateko ir didelės Lietuvos įmonės. Tuo metu pati Europos Sąjungos (ES) direktyva, anot parlamentaro, reikalauja šias priemones taikyti tik biržinėms bendrovėms.
V. Sinica mano, kad didelės Lietuvos bendrovės susidurs su rizika neįvykdyti keliamų reikalavimų, nes tokiose specifinėse srityse, kaip energetika, inžinerinė ir apdirbamoji pramonė, gamybos pramonė, veiklą vykdančios įmonės jau šiandien susiduria su kvalifikuotų ir aukščiausio lygmens vadovų trūkumu.
„Istoriškai susiklostė, jog šių sričių profesijas dažniausiai renkasi vyriškos lyties atstovai. (...) Lietuvos rinkoje tokių kandidačių itin trūkstant, didelės bendrovės tiesiogiai susidurs su didele rizika neįvykdyti keliamų perteklinių reikalavimų. Pirmiausiai – įmonės neturės galimybės pasamdyti reikiamos kompetencijos vadoves, nes tokių trūksta rinkoje. Antra – didelės bendrovės bus priverstos ignoruoti reikiamos kompetencijos faktorių. Tad samdant ar skiriant įmonių vadovus, valdybų ar kitų priežiūros organų narius, prioritetas bus skiriamas vien lyties faktoriui“, – pastebi įstatymo pataisų autorius V. Sinica.
Parlamentaras tikisi, kad jo iniciatyva padės didelėms įmonėms išvengti perteklinių ir dirbtinų reikalavimų.