„Jei imtume vien paketą, kaip tokį, ar jis gali turėti kritinę reikšmę? Ne, bet jis yra svarbus. Ir ypač dabar vykstančių įvairių kontaktų kontekste yra svarbu rodyti, kad ES nekeičia savo laikysenos ir su sankcijomis juda toliau į priekį ir spaudžia Rusiją, veikia jos ekonomiką“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K.Budrys.
Ministras pripažino – naujasis paketas ne toks platus, kaip tikėjosi Lietuva. Tačiau, anot politiko, diskutuoti dėl rusiškų dujų, metalo, atominės energetikos ribojimų bus galima pavasarį, planuojant 17 sankcijų paketą.
„Tai nėra mūsų maksimalių ambicijų paketas. Neturime ten suskystintų dujų, nes nepavyko rasti vienbalsiškumo. Taip pat neturime atominės energetikos ir su ja susijusių įmonių ir projektų Europoje. Neturime platesnių įmonių ir finansinių įstaigų sąrašo. Bet yra vietų, kur dar galime paspausti. Bet bent jau turime pajudėjimą link metalų, eksporto platesnio apribojimo, šešėlinio laivyno ribojimo išplėtimo“, – sakė jis.
„Ta laikysena, žiūrint į priekį, į kovo, balandžio mėn. su planuojamu 17 sankcijų paketu, turi būti išlaikoma stipri. Ir Lietuvos vaidmuo turi būti reikšmingas. Tą mes iš karto ir sakome“, – kalbėjo K.Budrys.
JAV negali mažinti iš ES pusės taikomų sankcijų
Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui antradienį pareiškus, kad JAV pasisako už sankcijų mažinimą, KBudrys pabrėžia – Vašingtonas gali žadėti tik sprendimus, kuriuos pats gali priimti. Tad, anot jo, jei derybų tarp JAV ir Rusijos metu bus norima aptarti ES sankcijas, jose turės dalyvauti ir Europos šalys.
„Tai, ką gali JAV pusė žadėti, tai tuos sprendimus, kuriuos gali patys priimti. Aš tik priminsiu, kad prieš 2022 m. vasario mėn. derino JAV ir ES sankcijų paketus. Tai mes kažkiek darome ir G-7 formatu. (...) JAV negali nuimti sankcijų be ES prie stalo. Ir tai vienas iš svertų, kuris suteikia mums tam tikrą sprendimo teisę“, – sakė K.Budrys.
Taip pat jis pabrėžė, kad Kremliaus agresija, dėl kurios ES pradėjo taikyti sankcijas, nepasibaigusi.
„Priežastys, dėl kurių įvestos sankcijos, neišnyko“, – tikino ministras.
Trečiadienį ES šalys susitarė dėl naujo sankcijų Maskvai paketo. Jis įsigalios pirmadienį, trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių dieną.
Įsigaliojus sankcijoms, dar 13 bankų bus pašalinti iš „Swift“ mokėjimų sistemos. Be to, aštuonios rusų žiniasklaidos priemonės praras savo transliavimo licencijas ES. Taip pat įvedamas platus draudimas importuoti rusišką aliuminį bei aliuminio lydinius, uždraudžiama išvežti prietaisus, kurie gali būti naudojami koviniams dronams valdyti.
Be to planuojami dar griežtesni veiksmai prieš vadinamąjį rusų šešėlinį laivyną. Sankcijų taisyklės pakeistos taip, kad ateityje baudžiamosios priemonės galėtų būti pritaikytos ir laivų kapitonams bei savininkams.
Vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną sudaro neaiškios nuosavybės laivai, kurių dalis net nėra apdrausti. Jie, pavyzdžiui, naudojami kainų luboms, kurias Vakarai taiko rusų naftos eksportui į trečiąsias šalis, apeiti arba Ukrainoje vogtiems grūdams gabenti. Be to, yra būgštavimų, kad jie gali būti naudojami sabotažo aktams prieš duomenų kabelius Baltijos ir Šiaurės jūrose.
ES sankcionuojami laivų kapitonai ir savininkai negalės atvykti į ES. Be to, bus įšaldytas Bendrijos šalyse esantis jų turtas. ES pirmininkaujančios Lenkijos teigimu, tikslas pirmiausiai yra atgrasymas. Kapitonams kol kas negresia bausmės, nes išmesti inkarus tarptautiniuose vandenyse nedraudžiama.