Socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė naujienų agentūrai „Elta“ po socialdemokratų partijos valdybos posėdžio pirmadienį teigė, jog mokestinės korekcijos bus priimamos atsižvelgiant į socialiai jautrias visuomenės grupes. Tarp galimų pokyčių politikė įvardino nekilnojamo turto (NT), pelno mokesčio pakeitimus.
„Viską dėsim ant stalo, visas suplanuotas korekcijas. Kol kas, apie ką buvo diskutuota viešumoje, spekuliacijos ir to rimtai siūlau nevertinti“, – antradienį sakė G.Paluckas.
„Ką mes diskutuojame, kas padėta ant stalo aš tikrai dabar nedetalizuosiu, nes tai tokia derybinė pozicija ir su koalicijos partneriais, su tam tikrais sektoriais – ar visuomenės, ar verslo asociacijų. (…) Kai kurie mokestiniai pakeitimai ir korekcijos galbūt yra labiau priimtini, kai kurie – mažiau“, – pažymėjo premjeras.
G. Paluckas užsiminė apie naujus būdus generuoti lėšas gynybai: yra minčių įvesti ir cukraus mokestį
Po pristatymo koalicinėje taryboje iš frakcijų ir Finansų ministerijos atstovų ketinama sudaryti neformalią darbo grupę, kuri svarstymus siūlys, o tada „paruoš ir sudėlios raudonąsias linijas“, kokiems mokestiniams pokyčiams priimti pakanka politinės valios.
„Tada bus sprendžiama, ar ieškoti paramos už koalicijos ribų kažkokiam klausimui, ar vis tik laikytis bendro principo, kad mėginam realizuoti tai, ką pajėgiam, o ko nepajėgiam dėl kažkokių priežasčių – dedam į kažkokią netolimą ateitį arba atsisakom, nes tai nereikalinga, ir sprendžiam kitomis priemonėmis“, – sakė G.Paluckas.
Susiję straipsniai
Lengvatos inovacijas taikančioms įmonėms
Vyriausybės vadovas dar pernai gruodį išsakė mintį, kad galima būtų įvesti lengvatas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančioms įmonėms, leidžiant iš apmokestinamų pajamų atskaityti tris kartus didesnes išlaidas nei buvo patirtos iš tiesų.
Tokiu būdu, kaip pabrėžė G.Paluckas, net pakėlus pelno mokestį verslas didesnės naštos nepajustų.
„Kalbame apie bendrą mokestinę naštą – tai jeigu vienoje vietoje ir keičiasi, sakykime, pelno mokesčio tarifas, tai kitoje vietoje tos įmonės, kurios investuoja į inovacijas, į tyrimus, į aukštos pridėtinės vertės kūrimą, gauna tam tikrą lengvatą“, – antradienį dar kartą pažymėjo G.Paluckas.
„Mes stengiamės tas investicijas išlaikyti ir jas pritraukti – yra daug didesnės ekonominės, socialinės vertės sukuriamos nei tik sumokamas peno mokestis“, – tikino jis.
Pernai priimtu Valstybės gynybos fondo paketu pelno mokestis pakeltas nuo 15 iki 16 proc.
G.Palucko teigimu, galutinius sprendimus turės priimti Seimas, todėl siūlymus reikės vertinti bendrame mokesčių pakete, o ne kaip „atskiras vyšnias ant torto“, kurios iškraipytų vaizdą.
Premjeras kaip ir socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė akcentavo, kad dabartinis mokestinių siūlymų paketas nepaveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų.
„Pagal tai, kas modeliuojama, šiandien tikrai nematau, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims našta didėtų“, – tikino G.Paluckas.
Premjeras jau anksčiau taip pat yra užsiminęs apie idėją taikyti „nuodėmių“ mokesčius, kuriais kartu būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.
Iš valdančiųjų partijų sudaryta koalicinė taryba Vyriausybėje renkasi trečiadienį. Mokestiniai pokyčiai svarstomi šalyje siekiant didinti ir gynybos finansavimą.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Vertins planuojamų mokesčių pakeitimų poveikį finansų rinkoms
„Nasdaq“ biržai planuojant plėtrą Lietuvoje, ministras pirmininkas G.Paluckas žada vertinti Vyriausybės planuojamų mokesčių pakeitimų poveikį finansų rinkoms. Premjero teigimu, valstybė yra suinteresuota kapitalo rinkų vystymu ir auginimu.
„Džiaugiamės, kad „Nasdaq“ ruošiasi plėstis, ir aiškinamės, kokią įtaką tiems planams gali turėti ir Vyriausybės tam tikri planai. Tiek investicijų pritraukimo, bet taip pat ir mokesčių tam tikrų korekcijų“, – kalbėjo G.Paluckas.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Lietuva sieks plėsti kapitalo rinkų integraciją su kitomis rinkomis, taip auginant šalies patrauklumą tarp investuotojų. Premjeras taip pat žada raginti didesnes šalies įmones listinguoti savo akcijas biržoje.
„Reikia kalbėti apie regioninį kapitalo rinkų integraciją arba jungimą, tiek vertybinių popierių biržas jungiant, tiek didinant įmonių skaičių, kurios būtų listinguojamos, stengiantis pritraukti mūsų vienaragius listinguotis“, – teigė G.Paluckas.
„Daug specifinių dalykų, bet juos atlikus, nauda gali būti tikrai didelė“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Lietuva, Latvija ir Estija 2017 m. pasirašė memorandumą dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.
Iniciatyvos tikslas yra pritraukti investicijų, sukuriant bendrą kapitalo rinką, sujungiant trijų Baltijos šalių pranašumus ir įveikiant apribojimus, kurie dažnai iškyla nedidelėmis valstybėmis.
2023 m. rugpjūtį MSCI indeksas nusprendė regioniniu mastu konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas siekiant sudaryti ir prižiūrėti bendrą Baltijos šalių indeksą.