„Atsižvelgiant į tai, jog didelės apimties (vandenilio – ELTA) elektrolizės projektų vystymas vėluoja visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis, sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros energijos pardavimo sutartis.
Kartu su iššūkiais, susijusiais su jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandine, gali kilti sunkumų finansuojant projektą artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo 2027 m.“ – rašoma trečiadienį paskelbtame „Ignitis“ grupės 2024-ųjų integruotame metiniame pranešime.
„Gali kilti poreikis atidėti projekto komercinės veiklos pradžią“, – skelbia grupė.
Visgi tolimesnius veiksmus grupė planuoja pagal tai, kai kaip klostysis situacija tarptautinėse rinkose, kaip keisis vandenilio elektrolizės produktų paklausa.
„Mes toliau stebėsime pokyčius rinkoje ir atsižvelgiant į juos atnaujinsime savo planus“, – rašoma pranešime.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“. Iki šiol buvo planuota, kad šis vėjo parkas veiklą pradės apie 2030 m.
Skaičiuojama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Baltijos jūroje Lietuva planuoja iš viso turėti du vėjo parkus, kurie galėtų užtikrinti maždaug pusę viso šalies elektros poreikio.
„Ignitis“ skelbė apie planus dalyvauti ir antrojo, dabar sustabdyto vėjo parko rangos darbų konkurse. Seimas pavasario sesijoje ketina atnaujinti šio aukciono sąlygas, ieškant geriausio balanso tarp galutinių elektros kainų vartotojams ir patrauklių sąlygų investuotojams.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 gigavatų (GW) suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.