Žiniasklaidoje jau kuris laikas šmėsčioja naujienos apie bankrutuojančius arba duris užveriančius restoranus, kavines. Situaciją ypač apsunkino panaikintas lengvatinis PVM, augantis minimalus atlyginimas, besikeičiantys vartotojų įpročiai ir sumažėję turistų srautai.

Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė sako, kad išgyventi verslams pavyktų tuo atveju jei kainos kiltų maždaug penktadaliu. Tačiau kelti kainas sudėtinga, nes jos jau ir šiandieną sunkiai įkandamos kavinių ir restoranų svečiams.

Padėtis maitinimo sektoriuje aptarta „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.

Dar prieš Covid 19 pandemiją nemaža dalis ES valstybių taikė ir tebetaiko lengvatinį PVM mokestį viešojo maitinimo įstaigoms. Tai daroma dėl dviejų pagrindinių priežasčių: siekia remti smulkiuosius verslininkus ir mažinti šešėlį.

[[ge:lrytas:lrytas:36342220]][[ge:lrytas:lrytas:36380207]][[ge:lrytas:lrytas:36469663]]

Pasak laidos pašnekovės, Lietuvos maitinimo sektoriuje PVM yra 21 proc., kai tuo tarpu ES vidurikis – 12 proc. Jos įsitikinimu, panaikinti lengvatinį PVM šalyje buvo klaida. Su dabartine valdančia dauguma ji kalbėsis kaip būtų galima padėti finansinius sunkumus patiriančiam maitinimo sektoriui.

E. Šiškauskienės manymu, kavinės, restoranai, barai Lietuvoje bankrutuoja ne tik todėl, kad nuo 2024 metų pradžios nustojo galioti PVM lengvata, bet ir dėl greitai augančio minimalaus atlyginimo, nuolat augančių žaliavų, produktų kainų, mažėjančio turistų srauto.

„Viso to rezultatas – kritęs vartojimas. Be to, keičiasi žmonių įpročiai, jiems tenka taupyti. Juk buvo pakilę ir bankų paskolų palūkanos, todėl rečiau išeinama į kavines. Nors kavinės, restoranai atrodo net ūžia nuo lankytojų, tačiau tai tik fasadas – sąskaitos yra daug kuklesnės.

Jei anksčiau svečiai užsisakydavo paragauti daugiau patiekalų, išgerdavo ir vyno taurę, tai dabar sąskaitos kur kas kuklesnės. Mažesnius pardavimų krepšelius jaučia tiek mažesni, tiek didesni restoranai“, – tikino Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Tam, kad maitinimą tiekiančios įmonės pajėgtų išsilaikyti, pašnekovės skaičiavimu, reikėtų patiekalų ir gėrimų kainas meniu kelti dar 20 proc.

„Buvome atlikę skaičiavimus ir tokių įmonių pelningumas buvo 4 proc., o dabar prognozuojamas vos 1 proc. arba nulis“, – teigė E. Šiškauskienė.

Nors žiniasklaida praneša apie bankrutuojančias kavines, restoranus, pašnekovė atvira – toli gražu nematyti visas paveikslas, rinkoje situacija yra daug blogesnė nei atrodo iš šalies. Iš verslo traukiasi daug mažų įmonių, grupių valdomi restoranai, dažniausiai tinkliniai, mažina savo taškų skaičių.

„Pavyzdžiui, jeigu prekybos centre baigiasi nuomos sutartis, restoranas užsidaro. Tačiau tai nėra bankrotas. Apie bankrotus nenori visi kalbėti, tai reputaciniai dalykai. Bene labiausiai nukenčia ir maisto tiekėjai, jų pardavimai drastiškai sumažėję, – apgailestavo E. Šiškauskienė. – Ne visus vidinius dalykus mato vartotojai, kuriuos matome mes, griūtis čia didelė.“

Tiesa, trečiadienį pranešta apie dar trijų restoranų užsidarymą – televizijos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson ir verslininkė Odeta Bložienė stabdo restoranų „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ veiklą.

„Geriausios pamokos kainuoja brangiausiai. Po 11 metų veiklos baigiame šį etapą, bet istoriją tikrai pakeitėme – „Jurgis ir Drakonas“ buvo ir visada liks skaniausių ir kokybiškiausių picų vieta Lietuvoje“, – buvo rašoma socialiniame tinkle paskelbtame įraše.

Kaip teigiama, sprendimas stabdyti veiklą buvo neišvengiamas – tam įtakos turėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusios skolos, didėjanti mokestinė našta ir nesėkmingos investicijos.

„Nebematome galimybės tęsti veiklos – todėl stabdome, kad nesukurtume dar didesnių skolų“, – priežastis įvardijo verslininkės.

[[ge:lrytas:lrytas:36647306]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

E. Šiškauskienė apie bankrotus Lietuvoje: situacija yra daug blogesnė nei atrodo (2)