Premjeras Gintautas Paluckas svarsto įvesti cukraus mokestį. Jis būtų taikomas saldintiems ir energetiniams gėrimams. Tokį mokestį turi per 80 pasaulio valstybių.

Tokiu būdu siekiama ne tik į biudžetą surinkti daugiau pinigų, bet ir auklėti pirkėjus – norima mažinti pridėtinio cukraus turinčių produktų vartojimą.

Maisto pramonės atstovai sako, kad jei toks įstatymas būtų priimtas – įmonės prie to prisitaikytų, tačiau produktai, turintys pridėtinio cukraus, brangtų. Ekonomistų ir politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieniems šis mokestinis pakeitimas atrodo perteklinis, o kiti sveikintų tokį sprendimą, nes jis galėtų solidžiai papildyti šalies biudžetą.

Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

[[ge:lrytas:lrytas:36606799]][[ge:lrytas:lrytas:36639314]][[ge:lrytas:lrytas:36469675]]

Ankstesni skaičiavimai rodo – galėtų surinkti 100 mln. eurų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis remdamasis kitų šalių pavyzdžiu pastebėjo, kad saldinti gėrimai yra apmokestinami tik tada, kai viršijama numatyta cukraus kartelė, pavyzdžiui, 8 g 100 ml. Todėl norint išvengti didesnės mokestinės naštos, įmonės renkasi mažinti cukraus kiekį gaminiuose.

„Ši tema ne nauja, apie tai rašiau dar 2017 m. liepą. Pirmą kartą bandžiau suskaičiuoti, kiek toks mokestis galėtų atnešti lėšų į biudžetą. Skaičiavimo prielaida buvo paprasta. Tuo metu per metus Lietuvoje buvo suvartojama apie 100 tūkst. t cukraus per metus. Nesigilinant kur ir kaip jis sunaudojamas, apmokestinus 1 eur/kg surinktume 100 mln. eurų per metus. Tiesa, tai būtų gana didelis mokestis, valstybės jį dažniau pasirenka mažesnį“, – įžvalgomis dalijosi N. Mačiulis.

Brangtų ir duona

Pridėtinio cukraus turi ir jogurtai, įvairūs padažai, duona ir daug kitų produktų, todėl įvedus cukraus mokestį, tikėtina, kiltų ir minėtų produktų kainos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas skaičiavo, kad patvirtinus cukraus mokestį, duonos kepalas galėtų brangti 3 centais.

„Galėtų būti kuriamas kompromisas, kad nesveiki produktai apmokestinami papildomu akcizu, bet tik tam, kad būtų įvedamas lengvatinis tarifas sveikiems produktams. Botago ir morkos principu galima bandyti pakeisti vartotojų elgseną. Vis dėl to, manau, kad pokyčių galime pasiekti ir ilgalaikiu švietimu“, – svarstė N. Mačiulis.

Tuo tarpu ekonomistė, „Assorti“ asortimento vadovė dr. Guoda Azguridienė nesuprato kam reikalingas cukraus mokestis. Jį įvedus, pasak jos, padidėtų mokesčių administravimo našta, o surenkamos lėšos būtų per mažos.

„Nevyniojant į vatą – tai vaikų žaidimas. Turime finansuoti gynybą ir šis klausimas aktualus visiems. Mums reikia didelių pinigų ir greitai. Įvesti cukraus mokestį galime, bet surinksime mažai pinigų, o mokesčio surinkimas gali kainuoti brangiai“, – teigė G. Azguridienė.

Pramonė prisitaikytų

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovas Raimondas Tamošauskas neabejojo, kad jei toks mokestis atsirastų – pramonė greitai prisitaikytų. Tereikėtų sumažinti pridėtinio cukraus kiekį iki minimalių normų ir mokestis nebegrėstų.

Jis taip pat pateikė ir kitą prisitaikymo prie galimos naujos mokestinės naštos scenarijų:

„Galima cukrų pakeisti įvairiais saldikliais, pridėti įvairių vaisių, kurie turi daug cukraus ir išlaikyti tokį patį produkto saldumą nenaudojant pridėtinio cukraus.“

Ir anksčiau būta bandymų pažaboti perteklinį cukraus vartojimą. Dar Aurelijui Verygai vadovaujant Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) kalbėta apie būtinybę papildomai apmokestinti gaminius, turinčius pridėtinio cukraus. 2018 m. SAM pasirašė susitarimus su maisto produktų gamintojais dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekių mažinimo jų gaminamoje produkcijoje, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį.

Tačiau toks susitarimas didelės įtakos nepadarė. Seimo narys iš konservatorių frakcijos prof. Raimondas Kuodis pabrėžė, kad savanoriškas verslo memorandumas mažinti cukrų neveikia, todėl vėl svarbu grąžinti cukraus mokestį į politikų darbotvarkę.

„Mes turime apmokestinti nesveiką maistą, o ne atpiginti sveiką. Ši valdančioji koalicija jau siūlė mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms ir pan. Visi dalykai, kurie silpnina biudžetą – silpnina ir gynybos biudžetą“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, į cukraus mokestį reikia žiūrėti plačiau. Apmokestinus nesveiką maistą, į biudžetą surinktume daugiau pinigų, o keičiant visuomenės mitybos įpročius – nemažai sutaupytume per sveikatos apsaugą.

„Mano senasis siūlymas buvo toks, kad neapsimokėtų cukrų dėti vietoje miltų. Miltai juk visada brangesni už cukrų, todėl akcizas reikalingas tiems atvejams, kai kepant duoną galima dėti daugiau miltų vietoje cukraus“, – argumentavo R. Kuodis.

Nebus tarp prioritetinių klausimų

Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė pripažino, kad cukraus mokestis – premjero G. Palucko idėja. „Nežinau iš kur, bet jis tokią idėją turi. Mes apie cukraus mokestį nesame kalbėję nei siaurame ratelyje, nei partiniu lygmeniu.

G. Paluckas jau klausė Finansų ministerijos ir kolegų dirbančių su viešaisiais finansais, kokia būtų jų nuomonė dėl cukraus mokesčio. Ši idėja Lietuvoje sklando ne pirmą kartą, bandyta ir anksčiau išsiaiškinti kokia visuomenės pozicija, kaip reaguotų apdirbamoji pramonė šiuo klausimu“, – kalbėjo socialdemokratė R. Budbergytė.

Ji pripažino, kad nuo kovo 10 d. prasidėjus pavasario Seimo sesijai, cukraus mokestis nebus tarp prioritetinių klausimų. Pirmiausia valdantieji nori svarstyti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių įstatymų pakeitimus.

[[ge:lrytas:lrytas:36646188]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Lietuvoje svarstoma įvesti šį mokestį: vardija, kas tikrai dėl to brangtų