Visas „Norfos“ parduotuvių tinklo užnugaris yra „Rivonoje“ – tai gamyba, logistika ir visi kiti mažmeninės prekybos valdymo procesai. Štai taip kaskart paklaustas apie šio parduotuvių tinklo ir „Rivonos“ ryšį atsako „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas D.Dundulis.
Įmonė „Rivona“ buvo įkurta 1993-iaisiais D.Dunduliui pradėjus verslą nuo transporto paslaugų. Iki šiol logistika išliko svarbi „Norfos“ mažmeninės prekybos verslo dalis, kuriai tenka skirti ypatingą dėmesį.
Daugiau nei per trisdešimt veiklos metų „Rivonos“ sunkvežimių parkas buvo ne kartą atnaujintas ir dabar vėl atėjo laikas investicijoms. Neseniai bendrovė įsigijo 40 visiškai naujų „Scania“ sunkvežimių, kurių vertė – apie 5 mln. eurų.
„Investicijas į sunkvežimių parką suplanavome prieš keletą metų, nes jis sparčiai sensta. Paprastai vilkikas tarnauja 5–6 metus, nes vairuotojai, išvežiodami prekes po „Norfos“ parduotuves Lietuvoje, kasdien nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų.
Pastaruoju metu sunkvežimių pardavimo rinkoje susidarė palankesnė situacija ir mes galėjome imtis planuotų investicijų“, – sakė D.Dundulis.
Įprasta, kad kelerius metus atidirbę vilkikai patenka į antrinę rinką. Įmonėje „Rivona“ paprastai nelaukiama, kol jie susidėvės, ir yra parduodami, nes tai – prižiūrėtos, patikimos transporto priemonės.
„Autotraukiniai eksploatuojami ilgiausiai. Jie neturi antrinės rinkos, todėl prireikus remontuojami tol, kol jais saugu vežti prekes.
Sunkvežimių kėbulai, į kuriuos kraunamos prekės, yra brangūs, bet atsparūs. Jų naudojimo laikas siekia 10–15 metų“, – paaiškino pašnekovas.
Atsisakė nuomos paslaugų
„Norfa“ yra vienintelis iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje, kuris pats valdo savo sunkvežimių parką.
Pasak D.Dundulio, visiškai atsisakyti samdomo transporto paslaugų buvo nutarta prieš dešimtmetį. Toks sprendimas padėjo pasiekti efektyvesnę logistiką, mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir daugiau pasirinkimo galimybių.
„Kiti prekybos tinklai ir šiuo metu perka logistikos paslaugas rinkoje, o mums to daryti nebereikia, nes visi sunkvežimiai yra mūsų nuosavybė.
Viena priežasčių, kodėl pasirinkome tokį kelią, – galimybė turėti būtent tokias transporto priemones, kokių mums reikia“, – sakė D.Dundulis.
Anksčiau „Rivona“ naudojo ir savus, ir išsinuomotus sunkvežimius, tačiau toks sprendimas, pasak „Norfos“ vadovo, nepasiteisino.
„Tuo metu Lietuvoje buvo galima išsinuomoti tik labai senus sunkvežimius. Mūsų netenkino jų techninė būklė, didelė buvo ir išmetamųjų dujų tarša.
Be to, sunkvežimiai būdavo skirtingo dydžio, priekabos – skirtingos talpos, o jų grindys būdavo labai prastos, dėl to kildavo iššūkių kraunant ir transportuojant prekes“, – pasakojo verslininkas.
Šiuo metu „Rivonos“ logistikos padalinyje naudojamos dviejų rūšių transporto priemonės – autotraukiniai ir vilkikai su puspriekabėmis. Visi jie yra maksimalaus leidžiamo ilgio ir aukščio.
Pasak D.Dundulio, turint vienodo standarto transporto priemones galima lengviau planuoti jų maršrutus.
Kadangi į centrinį prekių sandėlį Kėdainiuose visada atvyksta vienodo dydžio sunkvežimiai, nereikia keisti jų pakrovimo schemų. Kartu maksimaliai panaudojama puspriekabių ir priekabų talpa.
Dėmesys – taršos rodikliams
Naujųjų „Scania“ sunkvežimių ekologiniai rodikliai, pasak D.Dundulio, dar geresni nei tų, kuriuos jie pakeis.
Apskritai kone visos šiuo metu „Rivonos“ sunkvežimių parke naudojamos transporto priemonės atitinka „Euro 6“ emisijų standartą, o tai reiškia, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra nedidelis.
„Automobilių parke turime 85 sunkvežimius, iš jų 77 atitinka išmetamųjų teršalų „Euro 6“ standartą, likusieji – „Euro 5“. Dabar į naujas transporto priemones investuojame ne tik dėl ekonomiškumo, bet ir dėl dar mažesnės taršos“, – pabrėžė D.Dundulis.
„Išmetamųjų teršalų „Euro 6“ standartą atitinkantys sunkvežimiai, palyginti su „Euro 5“ standarto sunkvežimiais, išmeta pusantro karto mažiau anglies monoksido, beveik dvigubai mažiau azoto oksidų, kietųjų dalelių emisija taip pat kone perpus mažesnė.
Be to, naujuose sunkvežimiuose naudojami modernesni ir daug tylesni šaldymo agregatai, jie ne tik mažina triukšmo lygį, bet ir išmeta mažiau anglies dioksido. Tad mūsų investicija – svarbus žingsnis siekiant tvaresnės logistikos ir mažesnio poveikio aplinkai“, – teigė D.Dundulis.
Naujųjų „Scania“ sunkvežimių degalų sąnaudos yra maždaug dešimtadaliu mažesnės nei ankstesnių modelių. Kuo mažiau sunaudojama degalų, tuo mažesnė yra anglies dioksido emisija, o kartu mažesnės ir logistikos sąnaudos net ir brangstant degalams.
„Jei degalai pabrangsta 10 proc., o sunkvežimiai sunaudoja jų mažiau, nereikia daugiau lėšų skirti logistikai. Tai leidžia išvengti prekių kainų kilimo galutiniams vartotojams – žmonėms, apsiperkantiems „Norfos“ parduotuvėse“, – paaiškino D.Dundulis.
Patogios vairuotojų kabinos
Dar vienas svarbus aspektas – sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygos. Pasak D.Dundulio, „Scania“ sunkvežimių kabinos yra vienos patogiausių, kokias tik siūlo šių transporto priemonių gamintojai.
„Daugelio vairuotojų svajonė – vairuoti „Scania“. Mums tai palengvina darbuotojų paiešką ir leidžia užtikrinti geresnes jų darbo sąlygas“, – teigė „Rivonos“ vadovas.
„Rivona“ ir toliau nuosekliai atnaujina savo sunkvežimių parką. Likusieji 45 senesni sunkvežimiai ilgainiui bus pakeisti naujais. Be to, bendrovė nuolat ieško būdų, kaip dar labiau optimizuoti logistiką ir mažinti transporto priemonių daromą poveikį aplinkai.
„Norėtume, kad Lietuvoje būtų leista naudoti ilgesnius transporto priemonių junginius, kaip tai daroma Skandinavijoje. Tokiu atveju logistikos sąnaudos sumažėtų maždaug trečdaliu, atitinkamai – ir anglies dioksido emisijos, tačiau šiuo metu jų eismui dar nėra pritaikyta kelių infrastruktūra“, – pažymėjo D.Dundulis.
Nepaisydama reguliavimo iššūkių „Norfa“ ir toliau siekia efektyvesnės ir ekologiškesnės logistikos užtikrindama geresnes darbo sąlygas vairuotojams ir išlaikydama patrauklias kainas savo klientams.
Į sandėlį Kėdainiuose grįžta ne tuščiomis
Kiekvienas vilkikas, kas rytą nugabenęs užsakytas prekes į tinklo parduotuves, į centrinį sandėlį Kėdainiuose negrįžta tuščiomis.
Antrinės žaliavos – kartono ir plastiko pakuotės, daugkartinės prekių dėžės, surinktos gėrimų pakuotės – depozitas, taip pat ir pasibaigusio galiojimo maisto produktai. Visa tai „Norfos“ parduotuvėse sukraunama į atsilaisvinusias vilkikų puspriekabes ir pargabenama į Kėdainius.
Sandėlyje visa tai išrūšiuojama ir paskirstoma taip, kad pasiektų antrinių žaliavų perdirbėjus.
„Jeigu prekių gamintojai – tiekėjai yra Lietuvoje, vyksta analogiškas prekių gabenimo procesas kaip ir jas importuojant, tik tiek, kad nereikia muitinės procedūrų.
Iškrovę parduotuvėse prekes dauguma mūsų vilkikų grįžta į sandėlį pasikrovę gaminius tų tiekėjų, kurie dirba pakeliui esančiuose regionuose. Likusieji pargabena tik tai, ką surinko iš parduotuvių, – gėrimų tarą, makulatūrą, pakuotes, taigi kone visi jie į sandėlį grįžta pakrauti.
Tai didelis privalumas, nes tiekėjams nebereikia siųsti savų sunkvežimių mums skirtoms prekėms atgabenti, vadinasi, nedeginami degalai ir neteršiamas oras“, – pažymėjo D.Dun– dulis.
Speciali programa sudėlioja vilkikų maršrutus taip, kad jiems reikėtų įveikti kuo mažiau kilometrų.
Iš centrinio sandėlio sunkvežimiai išvažiuoja visiškai pakrauti. Į puspriekabes ir autotraukinius telpa po 32–38 prekių padėklus ir kiekvienas autotraukinys tempia po priekabą. Pakeliui iškrovus prekes iš priekabos ji paliekama stovėti, o sunkvežimiu važiuojama iki maršruto pabaigos.
„Turime parengę nestandartinį logistikos sprendimą, skirtą skerdienai iš „Rivonos“ padalinio Šilalėje išvežioti.
Iš cecho sunkvežimis išvažiuoja traukdamas priekabą.
Pasiekus Kėdainius arba Vilnių priekaba yra atkabinama ir paliekama kitam sunkvežimiui. Jis skerdieną, o kartu ir mėsos gaminius, išvežioja į „Norfos“ parduotuves, esančias tame regione.
Grįžęs pastarasis sunkvežimis iškrautą priekabą pastato į numatytą vietą, o tuščiomis grįždamas pirmasis sunkvežimis vėl ją prisikabina ir nutempia į Šilutę.
Tai mūsų pačių sukurta skerdienos ir mėsos gaminių išvežiojimo sistema. Parinkus geriausius maršrutus sutrumpėja vairuotojų darbo valandos, sutaupoma degalų, vadinasi, neišmetama ir CO2 teršalų.
Esu įsitikinęs, kad tokios logistikos sistemos neturi nė vienas kitas iš Lietuvoje besidarbuojančių prekybos tinklų. Tiesiog mes ją kitaip organizuojame, o tobulumui, žinoma, ribų nėra“, – kalbėjo D.Dundulis.
Už Lietuvos ribų „Rivonos“ sunkvežimiai beveik nevažiuoja. Jie kerta tik Latvijos ar Lenkijos sieną, kad galėtų pasiimti krovinius iš ten esančių tiekėjų.