Augalų tranzito blokadą kursto skundai iš Rusijos ir NVS

Ne tik gėlės niokojamos, bet ir žudomas verslas. Taip susiklosčiusią situaciją gėlių tranzito kelyje apibūdino verslininkai, teikiantys muitinės tarpininkų paslaugas.

Žemės ūkio ministerijai pavaldi Valstybinės augalininkystės tarnyba (toliau – VAT) pastaruoju metu iš Nyderlandų į Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Turkistaną ir kitas trečiąsias šalis gabenamas gėlių siuntas suskato taip tikrinti, kad pabūgę didžiulių nuostolių dėl suniokotų žiedų eksportuotojai sunkvežimius suskubo nukreipti į Latviją bei Lenkiją.

Muitinės tarpininkų paslaugas teikiančios Lietuvos įmonės, kurios pasirūpina gėlių ir kitokių augalų eksporto ir importo leidimais, fitosanitarijos sertifikatais bei kitais dokumentais, vieną po kito praranda užsakymus ir su kartėliu stebi, kaip mūsų šalies institucijos maitina kaimynų verslą.

O augalų patikrą vykdanti VAT situaciją aiškina tuo, kad pernai ypač pagausėjo pranešimų apie kenkėjais esą užkrėstas gėles iš jas importuojančios Rusijos.

„Pastaruoju metu gėlių fitosanitarinėje patikroje atsirado kardinalių pokyčių, o jiems pasiruošti visai nebuvo skirta laiko“, – patikino Kauno oro uosto Aviacijos paslaugų centro teritorijoje veikiančios įmonės „Consisto“ vadovas Marius Mickevičius.

Ten pat yra įsikūręs ir VAT Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postas.

Tad, pasak M.Mickevičiaus, tiesiog vieną dieną fitosanitarijos inspektoriai paprašė patikrai iš mašinų iškrauti visas gėles.

„Gėlės yra gabenamos sunkvežimiais-šaldytuvais, nustačius juose tam tikrą temperatūros režimą. Iškrautos į sandėlį jos gali atšilti, o tokių sandėlių, kur gėlėms yra tinkama temperatūra, Lietuvoje labai mažai.

Į juos nugabenus augalus tektų ypač ilgai laukti, kol VAT pareigūnai iš artimiausio savo posto atvažiuos paimti mėginių, nusiveš juos laboratorinei patikrai, pateiks atsakymus.

O mus saisto sutartyse su klientais numatytas pristatymo užsakovams laikas, nes gėlės yra greitai gendantis produktas“, – paaiškino M.Mickevičius.

Pasak jo, apskritai atsiradęs reikalavimas iškrauti patikrai visas gėles net nėra logiškas, jei jos į ES jau buvo importuotos ir gabenamos į Rusiją, Kazachstaną ar kitas trečiąsias šalis tranzitu. Nes įvežant jos jau buvo patikrintos, ar nėra užkrėstos kenkėjais.

Vieno fitosanitarinio sertifikato išdavimo kaina aukštyn kyla nuo 13,6 euro – tiek kainuoja eksportuojamų augalų krovinio dokumentų tapatumo patikra. Tuomet, kai siunta tikrinama atrenkant mėginius tyrimui laboratorijoje, sertifikato kaina pakyla iki 100 eurų.

„Taigi vieno sunkvežimio fitosanitarinė patikra kainuoja apie 90–100 eurų, bet ši pinigų suma, VAT sumanius atlikti išsamią automobilio patikrą, apauga papildomomis sąnaudomis, pavyzdžiui, iškrovimo, pakrovimo, rampos nuomos ir kitomis.

Klientai nenori mokėti už kiekvieną automobilį po 400 eurų vien tam, kad sunkvežimiai gautų leidimą kirsti ES sieną.

Užtat šias paslaugas iš mūsų puikiai perėmė latviai bei lenkai, nes jiems tai – garantuotos pajamos. Kaimynai dabar trina iš džiaugsmo rankomis dėl padidėjusio srauto, nes klientai atsisako mūsų paslaugų ir sunkvežimiai su jų gėlėmis važiuoja į fitosanitarijos postus kaimynų valstybėse“, – sakė M.Mickevičius.

Pasak muitinės tarpininkavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Rytų kelias“ sandėlio vadovo Giedriaus Miežiūno, per dvi paskutines vasario savaites nebeliko nė vieno klientų sunkvežimio – visi jie dėl gėlių ir kitų augalų fitosanitarinės patikros ėmė traukti į Latviją.

„Mūsų įmonės patalpose per dieną būdavo atliekama iki 5 sanitarinių patikrinimų, dabar – nė vieno“, – kartėlio neslėpė G.Miežiūnas.

„Rytų kelias“ – nedidelė įmonė, kurioje dirba 6 žmonės. Ji yra eksportuotojų tarpininkė – viena grandis didelėje logistikos grandinėje, prasidedančioje Nyderlandų gėlių ūkiuose ir pasibaigiančioje trečiųjų šalių gėlių parduotuvėse.

„Fitosanitarinė patikra visada buvo būtinybė, tik tiek, kad anksčiau ją atliekant iš sunkvežimių būdavo iškraunamos kelios VAT inspektorių nurodytos dėžės.

Gėlėms esant šilumoje atsigauna ir ant jų esantys kenkėjai, jeigu tik tokių būna. Supurčius augalus jie pabyra ant mėginių popieriaus, o po to tiriami fitosanitarijos laboratorijose.

Jeigu paaiškėja, kad tai – kenksmingi kenkėjai, gėlių partija grąžinama siuntėjui, jei nekenksmingi – išduodamas fitosanitarijos sertifikatas ir sunkvežimiai su gėlėmis traukia per sieną gilyn į Rusiją ir kitas trečiąsias šalis.

Per pastarąjį pusmetį tik vieną kartą buvo pasitaikę kenksmingais kenkėjais užkrėstų gėlių, nors vien iš mūsų bendrovės filialo Kaune per mėnesį būdavo išleidžiama apie 100–150 patikrintų sunkvežimių.

Bet rudenį, kai pasikeitė VAT vadovas, pasikeitė ir patikrų tvarka. Niekada anksčiau nėra buvę, kad tektų iš sunkvežimio patikrai iškrauti absoliučiai visas gėlių dėžes“, – situaciją apibūdino G.Miežiūnas.

Pasak G.Miežiūno, skaudžiausias incidentas įvyko maždaug prieš porą savaičių, kai į įmonės sandėlius Alytuje atvyko keturi skintų tulpių prikrauti sunkvežimiai. Gėlės į kitą šalį buvo gabenamos iš sertifikuotų Nyderlandų ūkių, turinčių patvirtinimą, kad juose nėra jokių kenkėjų.

„Pateikėme prašymą VAT Alytaus skyriui, jo vadovas įspėjo, kad tai bus išsamus siuntos patikrinimas, o jį atliks iš Marijampolės atvyksiantys VAT pareigūnai.

Viename automobilyje buvo gabenama 600 dėžių skintų tulpių, kiekvienoje jų – po 600 žiedų, kurių vieno vertė – apie eurą.

Patikrai VAT turėjo atsirinkti 47 dėžes – būtume turėję atšildyti maždaug 30 tūkst. tulpių žiedų. Kadangi žiedai yra smarkiai kratomi, jie visiškai praranda prekinę išvaizdą – tampa nebetinkami parduoti.

Tądien į sandėlį atvykę VAT pareigūnai per tris valandas sugebėjo patikrinti vos vieną tulpių dėžę ir joje nerado jokių kenkėjų. Vadinasi, vos vienos mašinos 47 dėžėms patikrinti būtų reikėję kelių dienų.

Pranešiau klientams, kas vyksta, ir jie tuos sunkvežimius su tulpėmis patikrai išsiuntė į Latviją.

Aš juk negalėjau rizikuoti, nes per vieno sunkvežimio patikrą dėl suniokotų tulpių žiedų klientai būtų praradę 30 tūkst. eurų.

Dabar gi netekome užsakymų srauto, kartu – ir pajamų už paslaugas, kurias teikėme pagal sutartis su klientais“, – taip situaciją nusakė G.Miežiūnas.

Anot logistikos ir ekspedijavimo bendrovės „Planta Alfa“ vadovo Ignatijaus Nikitino, pirmieji neadekvatūs tikrinimai šios įmonės sandėliuose Kaune buvo pradėti pernai lapkritį. Kai kurie vežėjai dar pabandė išvengti eilių ir suskato vežti gėles patikrai į kitus Lietuvoje esančius VAT punktus.

„Kaune dar lapkritį teko susidurti su beprecedenčiu kabinėjimusi. Atsirado keistų užuominų, kad tos patikros – tai asmeninis VAT direktoriaus pavedimas.

Būta nuogąstavimų, kad galbūt krovinių stabdymas ir kenkimas Lietuvai galėjo būti suplanuoti siekiant pasipelnyti iš verslo“, – pasakojo I.Nikitinas.

Pasak jo, tokių įtarimų galėjo kilti, nes patikros buvo ypač ilgai vilkinamos.

„Teko organizuoti visų be išimties gėlių iškrovimą fitosanitariniam patikrinimui, mokėti tarnybai už fizinį patikrinimą keturiskart didesnį mokestį, nors pagal patikrų reglamentą nėra būtina tikrinti kiekvienos mašinos.

Karmėlavos fitosanitarijos poste per dieną buvo galima sertifikuoti vos kelis krovinius. Kad būtų išgelbėtos gėlės, iš pradžių dar kreipėmės į Alytaus regiono VAT padalinį, kur tuo metu fitosanitariniai tikrinimai vyko pagal reglamentą.

Tačiau jau kitą dieną VAT direktoriaus pavedimą dėl patikrų sustiprinimo gavo ir Alytaus fitosanitarijos postas, ten taip pat susidarė didžiulė patikros laukiančių automobilių eilė“, – pasakojo I.Nikitinas.

Neseniai logistikos ir ekspedijavimo bendrovė „Planta Alfa“ atviru laišku kreipėsi į įvairius Seimo komitetus, Žemės ūkio ministeriją bei pačią VAT prašydama kuo skubiau įvertinti susidariusią kritinę situaciją.

Pasak šios Kauno rajone, Karmėlavoje, įsikūrusios bendrovės vadovo I.Nikitino, daugelis augalų iš ES į trečiąsias pasaulio šalis daugybę metų buvo gabenami per Lietuvą.

„Mūsų šalis buvo patikima partnerė visos Europos gėlių augintojams. Nepriekaištingas VAT darbas, operatyvus klausimų sprendimas mūsų verslui garantavo konkurencinį pranašumą, o valstybei – įplaukas į biudžetą.

Tačiau nuo 2024-ųjų spalio, kai VAT pradėjo vadovauti su politikais siejamas Jurijus Kornijenka, staiga viską imta griauti.

Buvo įvesta neadekvati gėlių ir augalų patikrinimo tvarka, pradėta reikalauti visiškai iškrauti kiekvieną gėlių siuntą, nors pagal patikrų metodiką taip tikrinamas tik retas, atitinkantis tam tikras karantinines rizikas krovinys.

Dalis gėlių be jokių motyvų buvo iškraunamos netinkamoje temperatūroje, laikomos ilgai, nes VAT neturėjo galimybių jų patikrinti per dieną.

Automobiliai su skintomis gėlėmis patikrinimo laukė ilgiau, nei trunka jas pristatyti užsakovams užsienyje, ir taip buvo prarastos prekės“, – sakė I.Nikitinas.

Pasak jo, taip nutiko, kai į Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą buvo atsiųsti „specialistai“ iš VAT Kauno regioninio skyriaus. Drastiškas jų elgesys su patikrai atrinktomis gėlėmis, pažeidžiant temperatūros režimą, jas pražudė.

„Tyčia ar dėl nekompetencijos vilkinant visą procedūrą nepagrįstai ilgą laiką ant gėlių ėmė kondensuotis vanduo, žiedai neteko prekinės išvaizdos, pradėjo pūti. Po beveik savaitę trukusios patikrinimo procedūros iš viso krovinio užsienio įmones pasiekė tik pusė sveikų gėlių“, – apmaudo neslėpė I.Nikitinas.

Pasak jo, naujojo VAT vadovo sprendimais patvirtintos drastiškos, nelogiškos, niekuo nepagrįstos priemonės yra tarsi specialiai nukreiptos prieš Lietuvos ekonominį konkurencingumą ir daro milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai.

„Per daugybę metų Lietuvos įmonės ir institucijomis buvo įgijusios Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų ES šalių įmonių, kurios augina ir eksportuoja augalus į trečiąsias šalis, pasitikėjimą. Dabar visa tai gali būti sunaikinta negrįžtamai“, – teigė I.Nikitinas.

Pasak jo, nuo lapkričio iki šiol bendrovėje „Planta Alfa“ užsakymų sumažėjo maždaug per pusę, o gėlių vežėjai fitosanitariniams sertifikatams išduoti pasirinko Latviją, Vokietiją bei kitas šalis.

I.Nikitinas neatmeta tikimybės, kad krovinių stabdymas ir kenkimas Lietuvai galbūt buvo suplanuoti siekiant pasipelnyti iš verslo renkant „duoklę“.

„Tuomet, kai buvo sustabdytas sertifikatų išdavimas, susivokėme, kad apie tai buvome savitai įspėti. Spalio pabaigoje sulaukiau skambučio iš nepažįstamo asmens.

Pasirodo, kiti rinkos dalyviai net buvo sulaukę keisto vieno iš politikų vizito, kuris sakė tą patį, ką ir mums, esą VAT vadovas ketina papildomai „apmokestinti“ kiekvieno sunkvežimio patikrą po 700 eurų, o jei su tuo nesutiksime, sulauksime ne bet kokios kontrolės“, – sakė I.Nikitinas.

Pasak jo, tas asmuo gyrėsi „ryšiais“ teisėsaugoje, itin gerais santykiais su nauju VAT vadovu, kuriam reikalingos lėšos, kad galėtų „sustatyti savo žmones į tam tikras pareigas organizacijoje“. 

Apie tai, kodėl susidarė tokia įtempta situacija atliekant fitosanitarinę eksportuojamų į trečiąsias šalis gėlių bei augalų patikrą, pasiteiravome Valstybinės augalininkystės tarnybos.

– Anot verslininkų, gėlių pa– tikros yra maksimaliai vilkinamos, daug įtampos kyla įmo– nėms, dirbančioms Kauno oro uosto teritorijoje. Kodėl neatsi– žvelgiama į krovinių specifiškumą – temperatūros poveikį gėlėms? – paklausėme VAT.

– Pateikti prašymai išduoti fitosanitarinį sertifikatą bei su prašymu susiję dokumentai yra išnagrinėjami ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, o ūkio subjektui pateikus krovinį, patikrinimas pradedamas neatidėliojant.

Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste augalinės kilmės siuntų fitosanitarinis patikrinimas yra atliekamas bendrovei Aviacijos paslaugų centrui priklausančioje prekių saugojimo ir muitinio tikrinimo vietoje.

Ji tinka augalams laikyti. Todėl negalime sutikti su teiginiu, kad VAT veiksmai yra susiję su temperatūros poveikiu gėlėms.

Gėlių ir sodinukų tikrinimai atliekami pagal patvirtintas mėginių ėmimo metodikas, parengtas vadovaujantis tarptautiniais fitosanitarijos priemonių bei Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos standartais.

Fitosanitarinis sertifikatas išduodamas tik tada, kai gaunami laboratorinių tyrimų rezultatai. Jais remiantis nustatoma, ar gėlės bei kiti augalai atitinka importuojančios šalies nustatytus fitosanitarinius reikalavimus.

VAT duomenimis, pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste nebuvo atvejų, kad pateikti prašymai ir siuntų dokumentai nebūtų peržiūrėti per 1 darbo dieną, o fitosanitarinis patikrinimas atliktas per ilgesnį kaip nustatytą 5 dienų terminą.

– 2023 m. buvo gauti 252 pranešimai apie eksportuojamose gėlėse bei sodinamoje medžiagoje aptiktus karantininius kenkėjus, o 2024 m. iš trečiųjų šalių gauta jau beveik 1000 tokių pranešimų.

VAT direktoriaus pareigas pradėjus eiti Jurijui Kornijenkai buvo atsižvelgta į gautas notifikacijas (pranešimus) ir tarnyba nedelsdama ėmė tikrinti siuntas, dėl kurių smarkiai buvo išaugęs importuojančių šalių pranešimų skaičius.

Siekiant įsitikinti, ar importuojančių šalių nacionalinės augalų apsaugos organizacijos pagrįstai teikia nurodytus pranešimus, buvo būtina atlikti visų gėlių ar sodinamosios medžiagos siuntų fizines patikras.

Taigi tvarka nebuvo pakeista, tiesiog nurodytu laikotarpiu, atsižvelgiant į gautas notifikacijas, buvo suaktyvintos fizinės patikros.

Nuo lapkričio pradžios iki sausio pabaigos sulaukta mažiau ūkio subjektų prašymų išduoti fitosanitarinius sertifikatus išvežamoms gėlėms ir augalams. Todėl, atsižvelgiant į galimas rizikas, nuspręsta toliau stebėti krovinių srautus, vertinti krovinių rizikingumą ir, esant poreikiui (gavus importuojančių šalių notifikacijų ar skundų), atnaujinti fizines patikras.

– Iš Rusijos buvo gauta notifikacijų dėl Rusijai, Kazachstanui, Armėnijai, Azerbaidžanui, Kirgizijai, Baltarusijai bei Turkijai sertifikuotų gėlių ir augalų siuntų.

– VAT užpernai lapkritį iš viso išdavė 4075 fitosanitarinius sertifikatus įvairiai eksportuojamai produkcijai, 162 siuntos buvo patikrintos iškrovus gėles iš sunkvežimių.

Per 2024 m. lapkritį iš viso buvo išduoti 3606 fitosanitariniai sertifikatai, atlikta 224 siuntų fizinė patikra.

– Bendra darbuotojų kaita per metus VAT tarnyboje išlieka stabili. Kaip ir ankstesniais metais, ji sudaro apie 12–14 proc.

Nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. vasario pabaigos darbą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje baigė 27 darbuotojai, juos pakeitė 20 naujų darbuotojų. Daugelis iš jų buvo priimti specialistais į regioninius ir metodinius skyrius bei kitas laisvas darbuotojų pareigybes, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas funkcijų vykdymas.