Kaip paskelbė Briuselyje įsikūrusi Europos naujienų svetainė „Euractiv“, jau pradėtos konsultacijos dėl minimalaus tabako gaminių apmokestinimo visoje ES.
Šiais metais Nyderlandų sveikatos ministras Vincentas Karremansas kreipėsi į ES sveikatos sektoriaus vadovą Olivero Varhelyi ragindamas maksimaliai sugriežtinti tabako sektorių įvedant visiškai blankias pakuotes visiems tabako gaminiams.
Taip pat suvienodinant tabako akcizus šalyse narėse, numatant minimalius tarifus, galimus taikyti ES ribose.
Tai jau ne pirmas toks mėginimas. Anot „Financial Times“, dar 2022-aisiais buvo svarstoma, kad vadinamasis minimalus cigarečių akcizas ES turėtų kilti nuo 1,8 iki 3,6 euro už pakelį. Bet pagal dabartinius planus užsimota dar ambicingiau.
Jei dabartiniai planai būtų įgyvendinti, cigarečių pakelio kaina Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse kone padvigubėtų ir gali pasiekti net ir 10 eurų. Tuo metu ES senbuviams jokie sukrėtimai negrėstų.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Airijoje rūkalų kainos nesikeistų.
Politikai tikrai nebalsuotų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas demokratas Algirdas Butkevičius priminė, kad klausimai dėl minimalaus akcizo tabako gaminiams visos ES mastu buvo svarstomi tiek jam dirbant finansų ministru, tiek premjeru.
„Diskusijos vykdavo, tad tai nėra didelė naujiena. Paprastai jos baigdavosi tuo, kad kildavo klausimas – o kodėl minimali riba nustatoma tik tabako gaminiams, kodėl, pavyzdžiui, ne vynui, nes jam lengvatinius akcizus taiko Ispanija, Italija, kitos šalys?
Jei Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse rūkalų kainos padvigubėtų, o Vakarų Europoje – ne, tai būtų nesąžininga. Sukeltume visuomenei šoką, todėl politikai tikrai nesiryžtų už tai balsuoti“, – teigė Seimo narys.
Kainos smarkiai skiriasi
Pasak organizacijos „Tax Foundation Europe“, pernai vidutinė cigarečių pakelio kaina ES siekė apie 5,98 euro, iš jų net 65 proc. – apie 3,9 euro – sudarė akcizas.
Bet ES vidurkį iškreipia šalys, kuriose taikomi labai dideli akcizų tarifai. Antai Airijoje jie siekia 9,92 euro už vieną pakelį, Nyderlanduose – 7,66 euro ir Prancūzijoje – 7,45 euro. Mažiausi tarifai Bulgarijoje (1,92 euro), Lenkijoje (2,33 euro) ir Kroatijoje (2,52).
Matematika paprasta – didesni akcizai reiškia brangesnes cigaretes. 2024 m. ES daugiausia už cigarečių pakelį mokėjo rūkaliai Airijoje (15,25 euro) ir Prancūzijoje (10,95 euro).
Pigiausiai cigarečių buvo galima nusipirkti Bulgarijoje – jos čia kainavo 2,89 euro.
Šešėlis toliau klesti
Didesni akcizai tabako gaminiams iš esmės visose valstybėse skatina šešėlinę rinką. Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių atveju tai dar pavojingiau, nes turime sienas su trečiosiomis valstybėmis – Rusija ir Baltarusija.
Nors pasienio tarnybos nuolat skelbia pranešimus apie sulaikytą kontrabandą, statistika yra negailestinga – šešėlinė rinka vis dar klesti. Tai parodė pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tyrimas, kurio metu buvo įvertinta padėtis 27 ES valstybėse, taip pat kitose Europos šalyse.
Remiantis šiais duomenimis, per 2023 metus Lietuvoje suvartota 400 mln. nelegalių cigarečių – kontrabandos, klastočių ar cigarečių iš kitų šalių.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje jau dabar maždaug šeštadalis (17,3 proc.) surūkytų cigarečių yra nelegalios. Dėl to valstybė per metus netenka daugiau kaip 74 mln. eurų galimų mokestinių pajamų.
Tačiau lemia toli gražu ne vien tik kaimynų įtaka. Antai daugiausia bėdų dėl nelegalių rūkalų turinčių valstybių trejetą 2022 m. sudarė Prancūzija, Airija ir Jungtinė Karalystė – ten nelegalios cigaretės užėmė atitinkamai 33, 28 ir 26 proc. rinkos. Toliau ėjo Graikija – 24 proc. Visose šiose valstybėse nelegalių cigarečių rinkos dalis per metus išaugo.
Primena lenkų pamoką
Vis dėlto mūsų regionas jau turi skaudžių pamokų, kaip didinami akcizai žaibiškai augina šešėlinį verslą.
Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija 2015 metais padidino šiuos mokesčius, o šešėlinė tabako rinka netrukus pasiekė net 19 proc. – viena iš penkių Lenkijoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinė. Vietoj papildomų pajamų į biudžetą buvo patirta nuostolių, nes rūkaliai masiškai pirko pigesnius tabako gaminius.
Po kelerių metų pavyko sumažinti nelegalių cigarečių mastą įvedus vieną mažiausių ES akcizo tarifų, todėl šiandien šešėlinė tabako rinka sudaro apie 5 proc. Tačiau planuojamas akcizo mokesčio didinimas gali grąžinti senas problemas.
Padariniai slypi detalėse
Ekonomistas Marius Dubnikovas svarstė, kad žvelgiant į tai, kas siūloma šiuo metu visos ES mastu, gal ir būtų galima kalbėti apie tai, jog rūpinamasi ES gyventojų sveikata, tačiau detalėse slypi užkoduoti padariniai.
„Pirmiausia, nauji ribojimai ir reguliavimai neprisideda prie Europos konkurencingumo ar per didelio reguliavimo mažinimo.
Antra, akcizų suvienodinimas turi kilnų tikslą neskatinti vartotojų važiuoti į kaimynines šalis.
Tačiau tai dar vienas ribojimas, mažinantis kertinį Europos Sąjungos principą – prekių ir žmonių judėjimo laisvę ir greitį“, – teigė ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad akcizų suvienodinimas reiškia, jog turtingose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, faktiškai niekas nesikeis, tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalyse akcizai šoktelės septynmyliais žingsniais, nors žmonių pajamos stipriai skiriasi.
M.Dubnikovo skaičiavimais, cigarečių pakelis galėtų pabrangti iki mažiausiai 10 eurų nuo pat Ispanijos iki Lietuvos.
„Tai reiškia, jog dramatiškai didės paskatos kontrabandai šalyse, kurios turi sienas su trečiosiomis šalimis. Taip pat augs motyvacija padirbinėti cigaretes pačioje ES.
Įperkamumo kritimas rytinėse šalyse skatins ne tik kontrabandą, bet ir vartotojų migraciją į pigesnių, o dažnai ir kenksmingesnių prekių rinką ar kategorijas“, – komentavo M.Dubnikovas.
Baugus prancūzų pavyzdys
KPMG ataskaitose yra apskaičiuota, kad Prancūzija kasmet netenka 7,3 mlrd. eurų biudžeto pajamų, o nelegali rinka sudaro lygiai trečdalį visų suvartojamų cigarečių.
Tyrimą atlikę KPMG ekspertai pastebėjo, kad nelegalūs pogrindiniai cigarečių fabrikai steigiami vis arčiau rinkų, kuriose cigaretės yra brangiausios. Vis daugiau teisėsaugos reidų prieš pogrindinę gamybą vykdoma Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Prancūzija apskritai vis labiau šiurpina nelegalių tabako gaminių mastais – prieš porą metų ten būdavo suvartojama beveik pusė visų nelegalių cigarečių ES.
Per metus Prancūzijoje surūkoma apie 8 mlrd. cigarečių klastočių, kurios gaminamos pogrindiniuose fabrikuose.
M.Dubnikovo teigimu, Nyderlandų atstovo pasiūlymams jau pritaria kelios valstybės, kitos šalys dar svarsto.
Kyla klausimas, kaip elgsis Lietuva, nes pritarimas siūlymams reikš didesnį ES reguliavimą ir pas mus.
Taip pat tai skatintų spartų tabako gaminių brangimą, nelegalios rinkos plėtimąsi, be viso to, bus sunaikintas jau nusistovėjęs trejų metų akcizo kėlimo planas, kuris normalizavo rinką, o tiek vartotojai, tiek verslas gali prognozuoti savo elgesį.
Reikia laiko prisitaikyti
Seimo Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono nuomone, iš esmės siekis turėti minimalius akcizus visos ES mastu nėra blogas.
„Žvelgiant į ateities perspektyvas toks sprendimas būtų teisingas – nereikėtų žmonėms važinėti iš šalies į šalį, kad ką nors įsigytų pigiau. Bet tabako gaminių atveju reikalingas išties ilgas pereinamasis laikotarpis. Ar gali Lietuvoje jie kainuoti tiek, kiek Prancūzijoje? Gali, bet tuomet ir gyventojų pajamos turi būti panašios.
Jeigu laipsniškai augtų tiek jos, tiek akcizai, tada nieko blogo nebūtų. Bet jei mokesčiai būtų didinami staigiai, tai būtų neteisinga“, – teigė parlamentaras.
Jis sutiko, kad drastiškas akcizų pakėlimas tikrai sukeltų bėdų dėl kontrabandos.
„Žinoma, su ja turi kovoti teisėsauga, bet kiekvienas ženklus pabrangimas kelia didelį kontrabandos iš trečiųjų šalių pavojų.
Kainų skirtumai tampa milžiniški, tad nelegalios veiklos apimtis irgi auga“, – aiškino A.Bagdonas.