Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad M. T., neturėdamas teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, talpino nekilnojamojo turto pardavimo portale skelbimus apie parduodamas patalpas bei žemės sklypą.
Įtariama, kad iš anksto suplanavęs ir iš savanaudiškų paskatų kaltinamasis susidomėjusiems asmenims pateikdavo suklastotą nekilnojamojo turto duomenų išrašą, kuriame būdavo pašalinti duomenys apie neva parduodamo nekilnojamojo turto areštą.
Su nukentėjusiais asmenimis sudaręs preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, iš anksto žinodamas, kad jų nevykdys, M. T. iš žmonių gaudavo avansinį mokėjimą, kurį pasisavindavo.
Tokiu būdu dvylikos asmenų patirta turtinė žala svyruoja nuo 9 iki 91 tūkst. eurų.
Kaltinimai M. T. pareikšti ir dėl to, jog turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutarčių sąlygų, 2014 ir 2022 m. su dviem asmenimis sudarė paskolų sutartis, pagal kurias jam buvo išmokėta daugiau kaip 183 tūkst. eurų. M. T. nevykdant sutarčių sąlygų ir negrąžinant paskolų, du asmenys patyrė didelės vertės turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama 19 nusikalstamų veikų epizodų, kai, įtariama, M. T. apgaule įgijo svetimo turto už 696 850 eurų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiame teisme jau nagrinėjama kita byla, kurioje T. M. teisiamas dėl panašių nusikalstamų veikų. Šiuo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Baudžiamajame kodekse griežčiausia už sukčiavimą bei dokumentų klastojimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų.