Širvintų krašte planuojamas vėjo jėgainių parkas kelia daugybę aistrų.
„Tie paukščiai pasmerkti žūčiai“, – ne kartą skelbė šimtus milijonų eurų siekiančioms investicijoms į nepriklausomą energetiką aršiai besipriešinanti asociacija „Kraštovaizdis“.
O kitą asociaciją „Širvintų ąžuolas“ įkūrę vietos gyventojai ir šiame krašte esančių sodybų savininkai tvirtina, kad „Kraštovaizdžio“ skelbiamas pavojus laužtas iš piršto, o jo aktyvistai gyvena ir dirba Vilniuje.
Prarastų milijonus eurų
„Asociacija „Kraštovaizdis“ tėra kelių turčių finansuojama organizacija, jie čia negyvena, jiems nerūpi krašto žmonės. Priešingai, visa jų veikla susijusi su pigių žemių supirkimu ir įtakos bendruomenei bei vietos savivaldai darymu siekiant tik asmeninės naudos“, – rašoma Širvintų gyventojams išplatintame atvirame laiške.
Asociacijos „Širvintų ąžuolas“ įkūrėjų nuomone, dalis vietos gyventojų gali būti įbauginti, todėl nedrįsta palaikyti iniciatyvos kurti vėjo jėgainių parkus.
Anot šios asociacijos, investuotojams pasitraukus Širvintų rajono savivaldybė gali prarasti 4,5 milijono eurų pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio. O tai reiškia, kad rajonas praras galimybę finansuoti ir įgyvendinti naujus ar esamus projektus.
Atvirame laiške teigiama, kad dėl aktyvaus pasipriešinimo vėjo parkų projektui iškilo grėsmė, dėl to visa Lietuva per 30 metų neteks daugiau nei 205 milijonų eurų tiesioginių mokesčių, bus prarasta 300 gerai apmokamų darbo vietų parko statybos ir jo eksploatavimo laikotarpiu.
Netiki net ornitologais
Tačiau Vilniuje registruota ir kone kasdien skundus įvairioms institucijoms siunčianti asociacija „Kraštovaizdis“ netiki ne tik šiais skaičiais, bet ir tuo, ar „Širvintų ąžuolas“ iš tiesų egzistuoja.
Sužinojęs apie gyventojams išplatintą atvirą laišką „Kraštovaizdžio“ vadovas verslininkas Teisutis Buda internete paskelbė viešą kvietimą susitikti, susipažinti ir aptarti Širvintų rajono savivaldybės gyventojams aktualius klausimus.
T.Buda netiki ir tuo, kad Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) specialistai Širvintų rajone aptiktus paukščių lizdus iš tiesų įveda į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS), todėl asociacija „Kraštovaizdis“ pasisamdė savo ornitologą.
Jo darbo rezultatai įspūdingi: 2022 metų sausį Širvintų apylinkėse buvo užfiksuoti 46 saugomų rūšių paukščių lizdai, o šių metų sausį – jau 169.
Registravo ir senus lizdus?
Lietuvos ornitologų draugija feisbuke paaiškino, kad nei Širvintų krašte staiga padaugėjo plėšriųjų paukščių, nei ornitologai ką nors nuslėpė.
LOD teigimu, T.Buda specialiai nutylėjo, kad kelios dešimtys „Kraštovaizdžio“ samdyto ornitologo suregistruotų lizdų šioje teritorijoje buvo surasti daugiau nei per dešimtmetį, bet situacija keičiasi kasmet.
LOD teigė praėjusiais metais atlikusi visų SRIS pateiktų lizdų patikrinimą, po kurio paaiškėjo, kad planuojamo vėjo jėgainių parko teritorijoje šiuo metu iš viso yra 55 užimti įvairių plėšriųjų paukščių ir juodųjų gandrų lizdai. Kiti lizdai yra sunykę arba paukščių laikinai nenaudojami.
„Planuojamos vėjo jėgainės lizdams jokios grėsmės nekelia, juk paukščiai su vėjo jėgainėmis susiduria ir žūsta maitindamiesi apie miškus esančiose atvirose teritorijoje, ne tik artimoje lizdų aplinkoje“, – teigiama viešame LOD atsakyme.
Ausį rėžia epitetai
Vienoje byloje asociacijai „Kraštovaizdis“ atstovavęs, bet iki šiol situaciją Širvintų rajone stebintis advokatas Robertas Klovas teigė, kad tai vienas retų atvejų, kai bendruomenė pasipriešino vėjo elektrinių statyboms, nors gyventojai iš principo nėra nusiteikę prieš nepriklausomą energetiką.
R.Klovo teigimu, asociacijai „Kraštovaizdis“ priklausančius žmones žeidžia kitos pusės vartojami epitetai „turtuoliai iš Vilniaus“, „kelių turčių finansuojama organizacija“.
„Vietos žmonėms, su kuriais esu bendravęs, tikrai nelimpa šie epitetai“, – teigė R.Klovas.
Advokato teigimu, konfliktas tarp vėjo elektrinių statytojų ir vietos bendruomenės yra neišvengiamas dėl šiuo metu galiojančių įstatymų: „Konfliktą užprogramuoja pati poveikio aplinkai vertinimo sistema, kurią užsako patys vėjo jėgainių projekto plėtotojai.“ Advokato nuomone, jei tai būtų daroma valstybės lėšomis, pasitikėjimo būtų daugiau.
Anksčiau Aplinkos ministerijos kancleriu dirbęs, bet dėl medžioklės bičiulio Donato Dudučio paskyrimo Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriumi kritikos sulaukęs ir dėl to atsistatydinęs R.Klovas abejoja ir kalbomis, kad kai kurie ornitologai SRIS sistemoje pažymi daugiau paukščių lizdų, nei jų yra iš tiesų.