Vilniuje, Europos žaliojoje sostinėje, buvo parengtas projektas atgaivinti Jaunųjų gamtininkų stoties teritoriją Džiaugsmo gatvėje, bet paaiškėjo, kad ji parduodama aukcionuose, – čia kils gyvenamieji namai.

Iš pradžių 90 kvadratinių metrų administracinės patalpos už pradinę 51 tūkst. eurų kainą ir 0,042 hektaro sklypas, paskui – dar 14 statinių Džiaugsmo gatvėje.

Tokį gardų kąsnį nekilnojamojo turto plėtotojams siūlo Turto bankas, kuriam patikėta teisė parduoti buvusios Jaunųjų gamtininkų stoties turtą.

O kokie gražūs planai buvo – įkurti oranžeriją, edukacijų centrą. Atrodė, kad jauniesiems vilniečiams ši vieta taps tikru švietimo ir gamtos pažinimo kampeliu, bet vietoj jo gamtos apsuptyje turėtų iškilti naujas gyvenamasis rajonas.

[[ge:lrytas:lrytas:36797744]][[ge:lrytas:lrytas:36931520]][[ge:lrytas:lrytas:36996106]]

Pasipiktino tarybos narys

Pirmasis aukcionas, kuriame parduodamos administracinės patalpos, vyko kovo 10 dieną. Kiti 1276 kvadratinių metrų bendrojo ploto statiniai, tarp jų ir oranžerija su 1 hektaro žemės sklypu, bus parduodami šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas nurodė, kad pirkėjas objektus galės plėtoti atsižvelgdamas į bendrojo plano sprendinius.

Savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis procesą apibūdino trumpai – nuo gamtosauginio projekto iki komercinio pardavimo: „Kaip greitai pasikeičia planai, kai už jų slypi ne visuomenės, o verslo interesai.

Prieš keletą metų buvo plačiai skelbiama apie išskirtinį edukacinį projektą Pavilnių regioninio parko geomorfologiniame draustinyje – čia planuota įkurti oranžeriją ir edukacijų centrą Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro sklype.“

A.Nemunaitis klausė: ar tai nebuvo apsimestinis projektas? Ar dar galima patikėti, kad tokie projektai kuriami dėl visuomenės gerovės, o ne kaip strateginių žemės sandorių priedanga?

„Iš pradžių gražios idėjos apie edukacines erdves ir gamtos pažinimą. Vėliau – sklypo perdavimas Turto bankui. Dabar – pardavimas rinkoje.

O pirkėjas galės plėtoti objektą pagal bendrojo plano sprendinius – jau nebe edukaciniais tikslais, o pagal tai, kas labiau apsimoka“, – vardijo tarybos narys.

Projektas numatė permainas

Dar 2020 metais pristačius projektą žadėta atgaivinti teritoriją Pavilnyje ir ją pritaikyti visuomenės poreikiams. Tam savivaldybė 2022-aisiais išdavė leidimą Pavilnyje statyti oranžeriją ir edukacijų centrą, tačiau per trejus metus jokie darbai neprasidėjo.

Taip pat buvo planuojama atnaujinti esamas ir sukurti naujas edukacijai pritaikytas erdves, 200 vietų amfiteatro tipo salę, taip pat sutvarkyti želdinius ir pasodinti naujų.

Buvo numatyta, kad būtų saugomos vertingosios augalų ir gyvūnų kolekcijos, todėl joms skirtas statinys turėjo būti padalintas į dvi dalis, kuriose galima palaikyti skirtingą mikroklimatą.

Apie pardavimą nutylėjo

Jaunųjų gamtininkų stotis pradėta naikinti prieš dešimtmetį.

Jau tada sklandė gandai, kad vietoj jos bus suformuotas gyvenamųjų mažaaukščių namų kvartalas.

Iš pradžių sunaikinta augalų kolekcija, atleisti ją prižiūrėję darbuotojai ir didžiulis sklypas apaugo piktžolėmis.

Po to pradėjo mažėti gyvūnų prižiūrėtojų. Neliko ir gyvūnų – kai kurie parduoti aukcionuose, kiti užmigdyti.

Paskui Jaunųjų gamtininkų stotis iš Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros perėjo į Lietuvos įtraukties švietime centro rankas. Pastarojo steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Lietuvos įtraukties švietime centro atstovai nesutiko atsakyti į klausimą, kodėl perdavė Turto bankui buvusios Jaunųjų gamtininkų stoties Džiaugsmo gatvėje pastatus.

O ŠMSM aiškino, kad centras neturi teisės pats priimti sprendimų dėl valstybės turto valdymo ar perdavimo.

Anot ŠMSM, nieko blogo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas Pavilnyje prieš porą metų Turto bankui patikėjimo teise perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti siekiant įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Esą net ŠMSM pastatas taip pat yra valdomas Turto banko.

Tačiau ŠMSM nutylėjo, kad buvusios Jaunųjų gamtininkų stoties pastatai bus parduoti aukcionuose.

Atsisakė dėl lėšų stokos?

Paklausti, kodėl buvo palaidotas sumanymas buvusios Jaunųjų gamtininkų stoties teritorijoje įkurti edukacijos centrą ir oranžeriją, ŠMSM atstovai aiškino, kad dėl finansavimo stokos atsisakyta idėjos įgyvendinti Nacionalinės gamtos mokyklos projektą dar tada, kai šiuos pastatus valdė ir naudojo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

„Rengiantis šalies švietimo įstaigose plačiau taikyti įtraukiojo ugdymo principus, matant augantį mokyklų administracijų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų poreikį gauti kuo daugiau ekspertinės pagalbos dirbant su įvairių poreikių vaikais, buvo priimtas sprendimas šiose patalpose įkurti Lietuvos įtraukties švietime centrą“, – rašoma ŠMSM atsakyme.

Esą atsižvelgta ir į tai, kad teritorija ir jos aplinka patogiai pasiekiamos ir neįgaliems vaikams, vėlgi nutylint, kad pastatus ketinama parduoti.

Mokyklų trūksta, bet tinkamą pastatą parduos

Turto bankas prieš kelias dienas viešame aukcione pasiūlė įsigyti 1059 kv. m administracinės paskirties patalpas su dalimi žemės sklypo Verkių gatvėje. Pradinė bendra objekto kaina – 1 mln. 292 tūkst. eurų.

Šį pastatą nesunkiai būtų galima pritaikyti švietimo įstaigai, o kaina būtų gerokai mažesnė nei statant naują mokyklą.

Pastatas Verkių gatvėje iki 2022 metų naudotas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikmėms.

Savivaldybės atstovas G.Grubinskas sutiko, kad Žirmūnuose juntamas švietimo įstaigų poreikis, bet šioje seniūnijoje mokyklų plėtrą riboja laisvų valstybinės žemės sklypų trūkumas. Todėl vertinamos įvairios alternatyvos ir galimi sprendimai.

Anot G.Grubinsko, savivaldybė buvo išreiškusi susidomėjimą Verkių gatvės 37-uoju pastatu, buvo kreiptasi į Turto banką ir paprašyta pateikti duomenis, leisti apžiūrėti patalpas ir įvertinti galimybes panaudoti jį vilniečių reikmėms.

Tačiau Turto bankas nurodė, kad objektą planuojama parduoti, o gautas lėšas panaudoti centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams.

„Savivaldybė žino ir supranta mokyklų bei darželių trūkumo problemą, todėl dedamos didelės pastangos jai spręsti viso miesto mastu“, – aiškino G.Grubinskas.

Visai neseniai pradėjo veikti naujas darželis Pilaitėje, Pašilaičiuose naujo darželio statybos turėtų prasidėti dar šiemet, projektuojami ir dar penki darželiai: du Verkių, po vieną – Pilaitės, Pašilaičių ir Šnipiškių seniūnijose. Didžiausias dėmesys skiriamas Pilaitės, Verkių ir Pašilaičių seniūnijoms, nes jose laukiančiųjų eilės į darželius ilgiausios.

Didžiausias mokyklos poreikis šiuo metu juntamas Pašilaičiuose. Ne tik šiame, bet ir kituose rajonuose planuojama statyti daugiau mokyklų. Jau projektuojamos penkios: progimnazijos Verkių, Pašilaičių ir Naujosios Vilnios seniūnijose, gimnazija Verkių seniūnijoje ir pradinė mokykla Rasų seniūnijoje.

Trijų iš šių mokyklų projektams šiemet planuojama gauti statybos leidimus.

Vilniaus sprendimai glumina: užuot pasirūpinęs vaikais, siūlo gardų kąsnį nekilnojamojo turto plėtotojams