„ES jau ne vieną dieną svarsto atsakomąsias priemones į anksčiau JAV paskelbtus 25 proc. muitus plienui ir aliuminiui. Prmasis paketas, atsakant į muitus plienui ir aliuminiui, turėtų paveikti 25 mlrd. eurų vertės importą iš JAV. Ir dėl to bus apsispręsta šią savaitę“, – pirmadienį, balandžio 7 d., Liuksemburge žurnalistams teigė K.Budrys.
Toliau, anot ministro, bus svarstomas ES atsakas į 20 proc. tarifus visam importui, įvestus balandžio 2 d
„Dabar svarstysime, kokios strategijos turėtų imtis ES. Ar turėtume veidrodiniu principu atsakyti, eskaluoti konfliktą? Ar ieškoti galimybių susitarti“, – kalbėjo jis.
D. Trumpo paskelbti muitai smogė ir bičiuliams: atsakė, kokias pasekmes gali turėti toks nacionalizmas
Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva suinteresuota, kad ES ir JAV susitartų ir prekyba per Atlanto vandenyną tęstųsi. Jo teigimu, diskusijų metu taip pat būtų galima ieškoti būdų, kaip užtikrinti abiejų pusių interesus globalioje rinkoje.
„Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą. Ką mes matome, kad abipusiai naudingi santykiai tarp dviejų Atlanto pusių tiek dėl prekybos, tiek dėl investicijų. Ir muitai kenkia vartotojui, verslui, jie kelia infliaciją, daro žalą tarptautinei prekybai. Dėl to esame suinteresuoti susitarti. Ir turime ieškoti, kaip įtikinti JAV eiti į susitarimus“, – aiškino jis.
Susiję straipsniai
„Tie susitarimai turėtų atliepti tiek abipusę prekybą, tiek interesus globaliuose prekybos santykiuose. Nes prekyba iškraipyta, dėl to žalą patiria tiek JAV, tiek ES. Ir taip yra dėl Kinijos per didelės įtakos, jos valdžios nesąžiningos veiklos. Čia yra galimybė bendradarbiauti“, – aiškino jis.
Be to, pasak K.Budrio, galimi ES atsakomieji tarifai neturėtų būti veidrodiniai, o paremti galimu poveikiu.
„Grubiai skaičiuojama, kad JAV paskelbti muitai palies 480 mlrd. eurų vertės ES prekybos. Nereikėtų veidrodiniu principu taikyti to paties ir sulaukti papildomo atsako. Turėtume padaryti pauzę, susiskaičiuoti efektą ir sėstis prie derybų stalo“, – kalbėjo K.Budrys.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad JAV prezidentas D.Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš ES – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.
Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.
Taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D.Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.
Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, anksčiau teigė, kad ES veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.
Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.
Pasiūlė taikyti abipusius nulinius muitus pramoninėms prekėms
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį, balandžio 7 d., pranešė, kad, siekdama išvengti visuotinio transatlantinio prekybos karo, ES pasiūlė JAV pramoninių prekių srautams taikyti „abipusius nulinius“ muito tarifus.
„Mes toliau esame pasirengę derėtis su JAV. Tiesą sakant, mes pasiūlėme pramoninėms prekėms taikyti abipusius nulinius muitus, kaip esame pasielgę su daugeliu kitų prekybos partnerių, nes Europa yra visada pasirengusi sudaryti gerą sandorį“, – sakė ji, pridurdama, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas dar iki JAV prezidentui D.Trumpui praėjusią savaitę paskelbiant visuotinius muito tarifus.