„Įtampa kyla tada, kai neleidi išsiveržti garui ir neleidi diskutuoti, neleidi šnekėtis. Bet mitingai, piketai yra normali demokratinė raiškos forma. Paprastai išdėsčius reikalavimus yra pereinama prie derybų, pokalbių, kaip tuos reikalavimus vertinti ir įgyvendinti“, – Vyriausybėje antradienį kalbėjo premjeras.
„Kiekvienas mitingas ar piketas turi savo organizatorius, organizatoriai kelią į Vyriausybę visada ras tam, kad būtų galima pasverti išdėstytus reikalavimus ar argumentus. Aš į tai žiūriu kaip į visiškai normalų demokratinį procesą ir manęs niekaip tai netrikdo“, – pridūrė G.Paluckas.
Balandžio 27 d. Katedros aikštėje organizuojamas mitingas prieš Nekilnojamo turto (NT) mokestį – „NE gyvenamojo būsto mokesčiui“. Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“, renginį organizuoja asociacija „Atoveiksmis“ ir praėjusiais metais kelis kartus vaivorykštės spalvų vėliavas viešai deginęs, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.
Susiję straipsniai
„Tai ne tik protestas – tai mūsų šauksmas už teisybę, už sąžiningumą, už teisę gyventi oriai savo namuose nebijant kad senatvėje, ar susirgus, ar netekus pajamų, teks kraustytis į gatvę, nes mokesčiai už nuosavą būstą taps nebepakeliami“, – skelbia mitingo organizatoriai.
Šį renginį viešai palaiko ir dalyvauti jame ragina Lietuvos šeimų sąjūdis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas Eltai patvirtino, kad šiam mitingui jau išduotas leidimas iki 30 tūkst. žmonių.
Premjeras: diskusija dėl NT pertvarkos yra „sprangi“
Tiesa, premjeras pripažįsta, kad dėl didelio NT savininkų Lietuvoje skaičiaus, platesnio apmokestinimo diskusija yra sudėtinga. Anot jo, dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į profsąjungų ir verslo argumentus dėl NT mokesčio.
„Reikia pripažinti, kad tai ganėtinai „sprangi“ diskusija. Nes kaip visuomenė pasižymime dideliu skaičiumi turto turėtojų. Jei Vakarų Europoje ta koncentracija įvykusi per šimtmečius, pas mus 83 proc. turi turtą“, – po susitikimo su „Investors‘ Forum“ kalbėjo G.Paluckas.
„Bus išklausyti visi: tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai. Nes jie turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti NT mokesčio pertvarką“, – sakė jis.
Premjeras pabrėžė, kad NT apmokestinimą privaloma keisti dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES), kurių neįgyvendinimas reikštų prarastus 400 mln. eurų RRF lėšų. Be to, jo teigimu, palikus šiuo metu esančią NT apmokestinimo tvarką, perskaičiavus turto vertę, dalis gyventojų būtų apmokestinti neproporcingai.
„Yra keli momentai. Pirmiausiai yra įsipareigojimai Europos Sąjungai. Nes nedarant pakeitimų, galime nesulaukti iki 400 mln. eurų. Tai reikšminga suma. Antras dalykas. Tai pagal dabar galiojančią tvarką, jei įvertinsime būsto NT verčių pokyčius, tam tikra visuomenės dalis absoliučiai didelę naštą turės nešti“, – aiškino premjeras.
„Dėl finansavimo gynybai, dėl įsipareigojimų ES ir dėl teisingos sistemos – yra siūlomi pokyčiai“, – tikino jis.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Premjeras G.Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.
Taip pat svarstomas ir Nekilnojamojo turto mokestis. Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.