Apie tai kalbamės su verslo konsultavimo paslaugas teikiančios Triple O Consulting įmonės vadove Juste Pakėnaite-Dailydke. Ekspertė atsako, kaip kompetencijų modelis prisideda prie įmonių augimo, kokią naudą jis teikia darbuotojams ir kaip jį sėkmingai pritaikyti organizacijoje.
Kompetencijų modelis: kas tai ir kodėl jis svarbus?
„Daugelis įmonių darbuotojų ugdymą organizuoja iš apačios į viršų – per metinius pokalbius žmonės išsako, kokius įgūdžius norėtų stiprinti. Tai dažnai būna streso valdymas, laiko planavimas ar prioritetų dėliojimas.
Visi šie įgūdžiai naudingi, tačiau ne visada veda organizaciją pirmyn“, – įsitikinusi J.Pakėnaitė-Dailydkė.
Čia pasitarnauja kompetencijų modelis. Tai struktūruota sistema, kuri padeda įmonei aiškiai apibrėžti, kokių įgūdžių reikia jos darbuotojams, kad organizacija sėkmingai siektų strateginių tikslų.
„Jei įmonė žino, kokius rezultatus nori pasiekti per kelerius metus, ji turi aiškiai nusistatyti, kokių kompetencijų tam reikia. Kai tiksliai sudėliojamos gairės, darbuotojai gali efektyviau tobulėti ir prisidėti prie įmonės augimo“, – teigia pašnekovė.
Nauda ne tik organizacijai, bet ir darbuotojui
Pasak J.Pakėnaitės-Dailydkės, dažnai darbuotojai susiduria su neapibrėžtumu: „Ko iš manęs tikisi vadovai? Kaip galiu augti savo organizacijoje?“
Kompetencijų modelis šias spragas užpildo – jis ne tik padeda įmonei strategiškai vystyti savo komandą, bet ir suteikia aiškias gaires darbuotojams.
„Kai žinoma, kokių įgūdžių trūksta, galima tikslingai organizuoti mokymus, deleguoti papildomas atsakomybes ar vadovams daugiau dirbti su komanda. Tai motyvuoja darbuotojus ir suteikia jiems daugiau savarankiškumo“, – aiškina specialistė.
Lietuvoje dar naujovė, užsienyje – įprasta praktika
Nors Vakarų šalyse kompetencijų modeliai jau seniai tapo įprasta praktika, Lietuvoje ši sistema dar tik įgauna pagreitį.
„Daugelis įmonių apie tai tik kalba. Kai kurios jau turi tam tikras modelio dalis – pavyzdžiui, yra apsirašiusios kompetencijų sąrašus arba vertinimo sistemas. Tačiau pilnai įdiegusių šią sistemą organizacijų Lietuvoje kol kas vienetai“, – sako J.Pakėnaitė-Dailydkė.
O kaip tai atrodo praktikoje? „Organizacija (pavyzdžiui, pasaulinė technologijų bendrovė IBM ir daug kitų visame pasaulyje žinomų vardų) pritaiko kompetencijų modelį, kuris tapo pagrindu visiems komandos stiprinimo procesams – nuo atrankų iki lyderystės programų.
Aiškiai apibrėžtos kompetencijos padeda įmonei tikslingai auginti darbuotojus – kiekvienas žino, kokių įgūdžių jam reikia. Vadovams lengviau planuoti komandos mokymus ir karjeros galimybes. Rezultatas – įmonė sustiprina vidines talentų ugdymo sistemas, optimizuoja mokymų bei plėtros procesus“.
Anot pašnekovės, būtent tokie pavyzdžiai rodo, kad kompetencijų modeliai nėra tik graži teorija – tai realiai veikiantis įrankis, kuris prisideda prie augimo.
Tyrimai taip pat tai patvirtina. „Net 90 proc. įmonių, įsidiegusių kompetencijų modelį, pasiekia geresnių rezultatų.
Jis palengvina talentų pritraukimą ir išlaikymą, leidžia efektyviau valdyti mokymų biudžetą – investuojant tik į tai, kas iš tiesų reikalinga“, – privalumus vardina Triple O Consulting įmonės vadovė.
Dažniausi mitai apie kompetencijų modelį
Neretai įmonės baiminasi, kad kompetencijų modelio diegimas bus per ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau J.Pakėnaitė-Dailydkė ramina – nors diegimas pareikalauja laiko, modelį į įmonės veiklą galima integruoti palaipsniui.
„Jį galima pradėti taikyti vienai darbuotojų grupei, stebėti rezultatus, o vėliau – plėsti visoje organizacijoje. Be to, kompetencijų modelis nėra statiškas – jis nestabdo darbų, keičiasi kartu su įmone ir jos poreikiais“, – paaiškina specialistė.
Kitas dažnas klaidingas įsitikinimas – kad kompetencijų modelis yra tik formalumas, kuris neturi realios įtakos organizacijos veiklai.
Pašnekovė užtikrina: tai nėra dar viena „popierinė sistema“.
„Įdiegtas modelis yra praktiškas įrankis, kuris padeda aiškiai apibrėžti darbuotojų lūkesčius, stiprinti jų įsitraukimą ir kurti nuoseklią profesinio tobulėjimo sistemą. Aiškiai apibrėžtas kompetencijų modelis padeda nustatyti stipriąsias ir tobulintinas sritis. Galima efektyviau planuoti mokymus, suderinti darbuotojų ir organizacijos tikslus.
Vadovams tampa lengviau priimti sprendimus dėl komandos kompetencijų stiprinimo ir verslo augimo, o darbuotojams – aiškiau matyti savo profesinio tobulėjimo kelią“, – sako ekspertė.