JAV administracijos sprendimai dėl naujų muitų palietė ne tik Kiniją, bet ir Kanadą, Meksiką, Europos valstybes bei kitas šalis. Nors prezidentas D.Trumpas bandė šiuos veiksmus pateisinti rūpinimusi JAV nacionaliniu saugumu – esą siekiama apsaugoti šalį nuo tokių grėsmių kaip nelegali prekyba narkotikais ar nelegali migracija – prof. dr. S.Vilčinskaitė atkreipia dėmesį, kad tokia praktika kelia rimtų iššūkių tarptautinei teisei, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak jos, patikrinti tokių veiksmų teisėtumą – sudėtinga. Taip yra todėl, kad valstybės pačios sprendžia, kas sudaro jų nacionalinio saugumo interesus, o JAV atveju šią teisę iš esmės turi ir pats prezidentas.
Be to, problema taip pat yra tai, kad įprastai tarptautinės teisės veiksmingumas priklauso nuo pačių valstybių geros valios – kiek jos pačios laikosi prisiimtų įsipareigojimų, tiek ir sistema veikia. Anot S.Vilčinskaitės, jei viena ar kelios šalys atsisako jų laikytis, nėra priverstinio mechanizmo, kuris galėtų jas priversti tai daryti.
Kinija nesėdi sudėjusi rankų: jau netrukus įsigalios atsakomieji tarifai JAV
„Todėl yra tik diplomatiniai, ekonominiai ir politiniai keliai, kitos spaudimo priemonės ar bandymai įtikinti, kad visiems būtų naudingiau ne griauti egzistuojančios teisinės sistemos, o ieškoti draugiškų būdų susitarti“, – komentuoja „TGS Baltic“ partnerė.
Kas apsaugos investuotojus?
Anot S.Vilčinskaitės, pasaulis jau išmoko gyventi laikinumo nuotaikomis. Tam įtakos turėjo visą pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija, Ukrainoje prasidėjęs karas, o dabar – ir nežinomybę palaikanti D.Trumpo vykdoma politika. Vienas iš šiomis aplinkybėmis kylančių klausimų – kokios įtakos tokie JAV prezidento sprendimai turės verslams ir investuotojams?
Teisininkė pažymėjo, jog egzistuoja tarptautinė investicijų teisė, kuri galėtų apginti investuotojus. Vis dėlto tarp JAV ir ES investicijų apsaugos sutartis nėra pasirašyta – jos pasirašymas buvo sustabdytas dar pirmosios D.Trumpo kadencijos metu.
Susiję straipsniai
Kita vertus, tiek Lietuva, tiek kitos ES šalys yra sudariusios atskiras investicijų apsaugos sutartis, pagal kurias dėl JAV valstybės veiksmų nukentėję investuotojai galėtų kelti teisinius klausimus.
„Tačiau tarifų, mokesčių klausimai yra labai subtilūs, nes jie patenka į Valstybės plačios diskrecijos sritį, kurioje valstybei veikti suteikiama daug laisvės, todėl veiksmingai užginčyti tokius sprendimus yra ganėtinai sudėtinga“, – komentuoja S.Vilčinskaitė.
Nors tiek Kinija, tiek Kanada ir ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių JAV sprendimams, teisininkė abejoja jų veiksmingumu. Pavyzdžiui, Pasaulinė prekybos organizacija dėl paties D.Trumpo veiksmų negali priimti galutinių ir neginčijamų sprendimų, tad JAV prezidentas jaučiasi saugus. Anot teisininkės, galima kalbėti tik apie politines pasekmes, reputacinę žalą D.Trumpui ir galimybes atskiroms valstybėms imtis savarankiškų atsakomųjų ekonominių priemonių.
Laikas peržiūrėti sutartis
Kalbėdama apie Lietuvą, jos investuotojus ir verslą, S.Vilčinskaitė minėjo orientavimosi į prevencines priemones svarbą. Verslams jau šiandien pravartu peržiūrėti sutartis ir aiškiai numatyti, kas keistųsi esmingai pasikeitus aplinkybėms arba vadinamosios nenugalimos jėgos – force majeure – atvejais. Sutarčių peržiūrėjimas ir kitų prevencinių priemonių susiderėjimas gali padėti išvengti nereikalingų konfliktų ir nuostolių.
Lietuvos verslai, kurie jau turi ryšių su JAV , S.Vilčinskaitės nuomone, turėtų nesiblaškyti ir eiti tokia kryptimi, kokia ir planavo eiti. Tačiau svarbu išlaikyti tam tikrą atsargumą – pavyzdžiui, diversifikuoti investicijas ar numatyti finansinį rezervą.