Skaičiuojama, kad tai ir toliau darė 65 proc. šalies gyventojų – 39 proc. tai darė taip pat dažnai kaip anksčiau, 22 proc. – rečiau nei anksčiau, o dar 4 proc. – dažniau nei anksčiau.
Tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius šešis mėnesius viešojo maitinimo įstaigose taip pat dažnai kaip anksčiau daugiau lankėsi vyrai nei moterys.
LRT duomenimis, tai buvo asmenys nuo 15 iki 49 metų, gyvenantys didmiesčiuose, su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamomis, viršijančiomis 2 tūkst. eurų. Taip pat tai dažniau buvo besimokantis jaunimas ir specialistai, tarnautojai. Be to, dažniau į maitinimo įstaigas užsukdavo alkoholį vartojantys respondentai.
Tarp nurodžiusiųjų, jog maitinimo įstaigose lankėsi rečiau, dažniau buvo moterys, 30–64 metų asmenys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamos. Taip pat, vertinant pagal veiklą, rečiau į maitinimo įstaigas užsukantys nurodė vadovai bei turintieji vaikų iki 18 metų.
Tarp respondentų, kurie nurodė, jog maitinimo įstaigose lankėsi dažniau nei anksčiau, santykinai daugiau buvo vyrų nei moterų, jaunesnių nei 50 metų žmonių, respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis pajamos.
Vertinant maitinimo įstaigose per pastarąjį pusmetį nesilankiusių gyventojų portretą, teigiama, kad tai dažniau buvo vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Net 69 proc. jų nurodė per paskutinius šešis mėnesius nesilankę maitinimo įstaigoje.
Taip pat šiai grupei dažniau priklausė kaimo gyventojai, asmenys su neįgytu viduriniu išsilavinimu bei mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 1,2 tūkst. eurų per mėnesį). Be to, dažniau į maitinimo įstaigas nėję nurodė pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkai, ne lietuvių tautybės gyventojai, respondentai, nevartojantys alkoholinių gėrimų.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta LRT užsakymu. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 metų kovo 8–24 d. Apklausta 1 020 suaugusių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Naudotas apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.
Pastarąją pusmetį trečdaliui šalies gyventojų nesilankius kavinėse, premjeras Gintautas Paluckas sako neįžvelgiantis sąsajų su padidintu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Pasak Vyriausybės vadovo, sumažėjusiu lankytojų skaičiumi ir pakitusiais gyventojų vartojimo įpročiais turėtų rūpintis maitinimo sektorius, o ne valdžia.
„Mokesčius gali mažinti, kiek nori šitame sektoriuje, bet jeigu žmonės keičia savo vartojimo įpročius, pradeda daugiau naudotis kurjerių paslaugomis ar tiesiog valgyti namie, ar dar kažkas jų netenkina, tai čia jokie mokesčių pakeitimai nepadės“, – sakė premjeras.
„Būtent tai mes ir akcentuojame, kad ne lengvatinis PVM čia turi įtaką sektoriaus veiklai, bet kintantys vartotojų įpročiai“, – pridūrė jis.
Pasak Vyriausybės vadovo, su kylančiais iššūkiais turėtų tvarkytis pats maitinimo sektorius.
„Kaip juos gražinti prie baltų staltiesių, prie stalo, į restoranus, į kavines – čia jau yra iššūkis pačiam sektoriui. Juk valstybė verslo tokio nevykdo“, – kalbėjo G.Paluckas.
„Sakyti, kad sumažinkite mokesčius, ir mes pradėsime tada gyventi geriau, na, matyt, čia nėra priežasties ir pasekmės sąryšio tiesioginio“, – teigė premjeras.