Tai jau septintasis kartas, kai ECB imasi palūkanų mažinimo.
Taip pat iki 2,4 proc. sumažinta palūkanų refinansavimo norma, o riboto skolinimosi galimybės norma – iki 2,65 proc.
Šie pakeitimai įsigalios balandžio 23 d.
Panašus žingsnis buvo žengtas ir ankstesniame ECB posėdyje sausio mėnesį.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija euro zonoje kovo mėnesį siekė 2,2 proc. ir buvo mažesnė nei vasarį – 2,3 proc.
Kaip praneša ECB Valdančioji taryba, dabartinė infliacijos trajektorija atitinka ankstesnes institucijos prognozes. Be to, kovo mėnesį traukėsi ne tik bendroji ir grynoji infliacija, bet buvo matomas ir paslaugų infliacijos silpnėjimas.
„Pagrindiniai rodikliai rodo, kad infliacija tvariai artėja prie 2 proc. tikslo“, – rašoma ECB pranešime žiniasklaidai.
Be to, tarybos vertinimu, prie mažesnės infliacijos prisideda ir sulėtėjęs atlyginimų augimas.
ECB Valdančioji taryba primena, kad ilgalaikis stabilios infliacijos tikslas – 2 proc. Anot tarybos, stabilios infliacijos užtikrinimas yra išskirtinai svarbus šiuo neužtikrintumo laikotarpiu.
ECB padidino palūkanų normas po to, kai po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo vartotojų kainos, tačiau 2024 m. atvėsus infliacijai pradėjo jas mažinti.
Raulas Eametsas, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas taip komentavo ECB sprendimą:
„Šis sprendimas turi tiesioginės įtakos palūkanų normai, už kurią didžiausi Europos komerciniai bankai skolina pinigus vieni kitiems, t. y. EURIBOR. Rinkos tikėjosi, kad EURIBOR sumažės – jau vakar 6 mėn. trukmės EURIBOR buvo nukritęs iki 2,2 proc.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis įvyks birželio mėn. ir jame bus svarstomi tolesni palūkanų normų pokyčiai. Kol kas dauguma analitikų prognozuoja, kad palūkanų normos ir toliau bus mažinamos. Kovo mėn. infliacija euro zonoje siekė vidutiniškai 2,2 proc., t. y. palyginti arti ECB nustatyto 2 proc. infliacijos tikslo. ECB analitikai prognozuoja, kad vidutinė šių metų infliacija bus 2,2 proc.
Palūkanų normos sumažinimas yra gera žinia ekonomikai. Bendra ekonominė padėtis ES nėra labai perspektyvi – prognozuojamas labai lėtas didžiųjų šalių ekonomikos atsigavimas. Tikimasi, kad Vokietijos ekonomikos augimas šiais metais svyruos apie nulį. Todėl tikėtina, kad rudenį sulauksime daugiau palūkanų normų mažinimo. Neatmetama galimybė, kad iki metų pabaigos EURIBOR gali pasiekti 1,5 proc. lygį.
Vidutiniu laikotarpiu Europoje matysime infliacijos augimą, nes didžiulės investicijos tiek į gynybos pramonę, tiek į bendrą ekonomikos skatinimą galiausiai atsispindės vartotojų kainose. Tikėtina, kad šie pokyčiai išryškės kitais arba, labiau tikėtina, 2027 metais.“