Tamsėjančių ekonominių prognozių akivaizdoje Lietuvos valdžia kiša ranką į Lietuvos žmonių kišenę, tačiau pati nė neketina solidarizuotis ar bent kiek ženkliau tramdyti savo išlaidavimo.

Nors ir nėra tikslaus apibrėžimo, kuriuos gyventojus derėtų priskirti vidurinei klasei, tai galėtų būti pakankamai uždirbanti aukštesnės ar aukštos kvalifikacijos specialistų šeima.

Tarkime, dar neturinti vaikų, įsigijusi butą didmiestyje už 450 tūkst. eurų (aišku, su banko paskola), turinti du automobilius.

Kaip tokią šeimą paveiktų valdančiųjų planuojama mokesčių reforma? Nekilnojamojo turto (tarkime, kad tai pirmasis šeimos būstas) mokesčio per metus jai tektų sumokėti 1 125 eurus.

[[ge:lrytas:lrytas:37553699]][[ge:lrytas:lrytas:37558347]][[ge:lrytas:lrytas:37561943]]

O kadangi įkeistą butą būtina drausti, tai kainuoja apie 150–200 eurų, papildomo 10 proc. draudimo mokesčio valstybei nubyrėtų kokie 15–20 eurų. Draudžiant automobilius tektų atseikėti bent 80 eurų.

Nepamirškime, kad planuojama panaikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui, už kurį šeima per metus sumoka kokius pusantro tūkstančio eurų.

Tad papildomai tektų mokėti dar daugiau nei pusantro šimto.

Toliau lieka smulkmenos: dėl padidinto PVM reikėtų daugiau sumokėti už transportą ar bilietus į teatrą arba kiną, kaip ir už perkamus saldintus gėrimus, kuriems planuojamas cukraus mokestis.

Vadinasi, tokia šeima po mokesčių reformos į biudžetą atseikėtų kokiais 1,4 tūkst. eurų per metus daugiau nei iki tol.

Žinoma, jei nė vienam jos nariui nebus pritaikytas didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Pastarąjį numatoma taikyti pagal bendras žmogaus pajamas: uždirbant iki 36 vidutinių atlyginimų (VDU, kuris, kaip planuojama, kitąmet sieks 2304,5 euro) – 20 proc., didesnei daliai iki 36 VDU – 25 proc., viršijusiai šią sumą daliai – 32 proc., o gavus daugiau nei 120 VDU – 36 proc.

Šitokių žmonių nėra dauguma. Didžioji dalis gyventojų sumokės kur kas mažiau, nors planuojamos itin žemos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio „grindys“ (40 tūkst. eurų) reiškia, kad jis bus arti visuotinio, juolab kad perskaičiuotos vidutinės NT vertės bus gerokai didesnės nei iki šiol.

Bet tai reiškia, kad krašto apsaugai reikalingas didesnes sumas suneš tik dalis visuomenės, nors nuolat kalbama apie solidarumą.

Reikšmingai turėtų prisidėti ir verslas, kuriam ketinama dar vienu procentu pakelti pelno mokestį (pagrindinis tarifas siektų 17 proc., lengvatinis – 7 proc.), nors tas pat buvo padaryta dar pernai.

Finansų ministerija tikisi, kad biudžetas per metus sulauks maždaug 600 mln. eurų pajamų daugiau. Tiesa, kiek iš šių pinigų tikrai bus skirta gynybai, iki šiol nėra aišku, nes tiesiogiai į Gynybos fondą keliautų tik dalis NT mokesčio, o visa kita būtų perskirstoma per biudžetą.

Keistai atrodė ir reformos viešas pristatymas. Kai Finansų ministerija paskelbė projektus, nustebo net Seimo pirmininkas S.Skvernelis – esą darbo grupėje buvo kalbama visai apie ką kita. O premjeras G.Paluckas jau užsiminė, kad didžiausias GPM tarifas – 36 proc. – turbūt visai nebus taikomas.

Sunku patikėti, kad finansų ministras R.Šadžius savarankiškai improvizavo. Tai labiau panašu į žaidimą su geruoju ir bloguoju policininkais: vienas pateikia griežtesnį scenarijų, o kitas, gerasis, jį sušvelnina, ir visa Vyriausybė rinkėjų akyse pasirodo kuo puikiausiai.

Tik vargu ar tokios improvizacijos labai įkvepia koalicijos partnerius, kurie jaučiasi lyg išmesti iš žaidimo.

Antai aušriečiai piktinasi pernelyg žemomis NT mokesčio „grindimis“. Beje, tai sutampa ir su prezidento G.Nausėdos, kuris taip pat siūlo kelti neapmokestinamąją kartelę, pozicija.

Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus visą reformos paketą įvertino teigiamai.

Vis dėlto tai turi kainą. Netgi Finansų ministerija pripažįsta, kad dėl šių pakeitimų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sulėtėti 0,2 proc. Pavertus skaičiais tai būtų daugiau kaip 150 mln. eurų – gana solidi suma.

Antra, signalas apie keičiamą mokesčių sistemą yra itin prasta žinia vietos bei užsienio investuotojams, nes jiems svarbiausia – stabilumas.

Neatmestina, kad dalis jų atsisakys plėtros Lietuvoje, o tai reikštų kiekvieno Lietuvos žmogaus kišenės tuštėjimą – per neigiamą įtaką tiek biudžetui, tiek BVP augimo galimybėms.

Verslas, jau regėjęs visko, žinoma, išgyvens, bet didesnių jo investicijų ar didesnių atlyginimų darbuotojams tikėtis būtų naivoka.

Trečia, pati reforma yra vykdoma itin nepalankiu metu. Būtent dabar yra pernelyg daug neaiškumo, ar keisis ir kaip keisis JAV muitai Europos Sąjungos atžvilgiu, kaip prekybos karai paveiks viso pasaulio ekonomiką ir kiekvieną iš mūsų.

Kita vertus, pernelyg purkštauti dėl visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo gal neverta – jį įvesti verčia ES, stabdydama finansines injekcijas Lietuvai.

Bet galbūt tinkamiausias kelias buvo siūlytas daugelio ekspertų – vienu procentu padidinti PVM. Tokiu atveju už saugumą susimokėtų visi ir pagal savo pajamas: juk tie, kurie daugiau uždirba, daugiau ir išleidžia, vadinasi, sumoka daugiau PVM.

Tačiau panašu, kad valdantieji toliau linkę realų rūpinimąsi žmonių ateitimi aukoti dėl trumpalaikių politinių dividendų, o patys toliau svaigsta apie naują ministeriją, aiškinasi dėl nuslėptų mokesčių, murkdosi čekiukų skandaluose ir visiškai nelėtina išlaidų malūno.

Paskaičiavo, kaip naujas NT mokestis paveiks būstą turinčias šeimas – skaičiai atima žadą