„Po pertvarkos veiksianti akcinė bendrovė galės plėsti savo veiklas, dalyvauti rinkoje kaip profesionali turto pardavimo organizatorė ar kitas nekilnojamojo turto valdymo paslaugas teikiantis subjektas“, – rašoma įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
R.Šadžiaus teigimu, Lietuvoje valstybės įmonės valdymo forma pernelyg apriboja bendrovių funkcionalumą, o ją kaip netinkamą pripažino ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
„Tai, iš tiesų, yra archajiška įmonės ar juridinio asmens valdymo forma. Ji neleidžia pilnai pasinaudoti civilinės teisės priemonėmis, todėl Lietuvoje jau seniai vykdoma valstybės įmonių transformacija į akcines arba uždarąsias akcines bendroves“, – teikdamas projektą kalbėjo Vyriausybės narys.
Anot jo, šiai dienai, be Turto banko, yra likusios tik 4 tokios įmonės – Registrų centras, Ignalinos atominė elektrinė, Žemės ūkio duomenų centras ir Miškų urėdija.
„Jos taip pat ateityje turėtų būti pertvarkytos į akcines bendroves, leidžiant laisviau disponuoti turtu, dalyvauti civilinėje apyvartoje bei skolintis, kad finansuoti savo veiklą“, – tikino R.Šadžius.
Už Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimų projektą Seimo plenarinėje salėje pateikimo stadijoje balsavo 66 parlamentarai, 9 – prieš, susilaikė 13.
Finansų ministerijos teigimu, šiais pakeitimais taip pat atsižvelgiama į Valstybės kontrolės 2018 m. ir 2019 m. įvykdyto auditų ataskaitų rekomendacijas plėsti valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą bei optimizuoti turto perdavimo procesus.
Be pagrindinių – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo – Seimui buvo pateikti 11 lydinčiųjų teisės aktų.