Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui buvo panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis COVID-19“ (kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. eurų) rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų el. svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų.
Dėl audito institucijos nustatytų rizikų Inovacijų agentūra pripažino netinkamomis finansuoti daugiau kaip 3,6 mln. eurų išlaidų, kurios turėtų būti susigrąžintos iš projektų vykdytojų.
Audito metu neatitikimų nustatyta ir vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, kai statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų.
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai. Dėl šių neatitikimų nustatyta daugiau kaip 3,5 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų.
Kaip ir kasmet, šio audito metu buvo užfiksuota ir viešųjų pirkimų neatitikčių.
Įvertinus ES pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, auditoriai nustatė, kad bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį.
„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais. Auditoriai šioje ataskaitoje dalijasi projektus administruojančių institucijų rizikomis, kurios, tikiu, bus labai naudingos administruojant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio projektus.
Taip pat tikiuosi, kad naujo laikotarpio ES projektuose dabar nustatytos klaidos nesikartos ir jų žymiai sumažės“, – pranešime teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Valstybės kontrolės atliktas ES struktūrinių fondų investicijų auditas apima 2014–2020 metus.