Netikėtumų dar bus
„Donaldas Trumpas pirmąsias 100 dienų pradėjo aktyviai – rekordinis aktyvumas pagal išleistų vykdomųjų įsakymų skaičių. Pralenkė ir savo pirmąją kadenciją, ir Joe Bideną, ir iki šiol rekordą turėjusį Frankliną Ruzveltą, kuris prieš beveik 100 metų kovojo su Didžiąja depresija ir įgyvendino daug įvairių – ir gerų, ir blogų reformų“, – štai taip apie antrąją JAV prezidento D.Trumpo kadenciją antradienį vykusioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje sakė N.Mačiulis.
O tai, ką šiuo metu matome užsienio prekybos fronte, ekonomistas laiko didžiausiu pokyčiu per pastarąjį šimtmetį.
D. Trumpo komandos tarifus vadina paskutinės nakties paruoštu darbu: užsiminė apie „ChatGPT“ pagalbą
Tiesa, nerimo signalus siuntusios akcijų rinkos šiuo metu spinduliuoja ramybe, kurią buvo galima regėti prieš „išsivadavimo diena“ D.Trumpo pramintą balandžio 2-ąją.
„Žiūrint į akcijų rinkų indeksus galėtų susidaryti įspūdis, kad blogiausia – jau praeityje. Šiuo metu pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ yra sugrįžęs į tą lygį, kuriame buvo prieš pat „išsivadavimo dieną“ paskelbtus importo tarifus.
Bet mažai tikėtina, kad blogiausia – jau praeityje. Dolerio kaina, obligacijų rinkos sako, kad turbūt dar matysime daug neramumų“, – tokio scenarijaus neatmetė ekonomistas.
Vis tik manoma, kad derybų procese daugeliui šalių taikomi importo tarifai galiausiai sumažės.
Susiję straipsniai
„Bandymai pakeisti nusistovėjusias pasaulinės prekybos taisykles ir prekybos balansą trumpuoju laikotarpiu bus skausmingi – tai pripažįsta ir JAV administracija – o laukiama nauda ilguoju laikotarpiu gali ir nesimaterializuoti. Kol kas labiausiai tikėtina, kad šie bandymai nesukels pasaulinės krizės, tačiau klaidų ir nemalonių netikėtumų tikimybė yra nemaža.
Importo tarifai padidėjo beveik 10 kartų – tiesa, jie yra trumpam sustabdyti, kai kurie atšaukti. Prognozuoti labai sudėtinga, bet mūsų bazinė prognozė, kad net ir optimistiniu scenarijumi nuo šiol bus taikomas bent 10 proc. importo tarifas visam importui, pasiekiančiam JAV“, – prognozavo N.Mačiulis ir pridūrė, jog šis tarifas – keturiskart didesnis, nei galiojęs iki šiol.
Tačiau greičiausiai labiausiai dėl to nukentės tik pačios JAV. Prognozuojama, kad dėl pritaikytų importo tarifų šalies ekonomikos augimas šiemet sulėtės iki 1 proc., o infliacija vėl padidės iki 4 proc.
„Visi įverčiai – tiek mūsų, tiek kitų institucijų – rodo, kad šios ekonominės politikos trumpalaikis efektas labiausiai neigiamas bus būtent JAV ekonomikai. Pats realiausias šių metų JAV ekonomikos vystymosi scenarijus yra stagfliacija – gerokai nuo potencialo atsiliekantis augimas su didėjančios infliacijos prieskoniu.
Šis scenarijus itin nepalankus, nes didėjanti infliacija apribos JAV centrinio banko galimybes mažinti palūkanų normas“, – įžvalgomis dalijosi N.Mačiulis.
Mano, kad Europai pavyks susitarti su JAV
Tuo metu Europos Sąjungai (ES), ekonomistų vertinimu, pavyks susitarti dėl mažesnių importo tarifų ir artimesnio bendradarbiavimo su JAV.
„Šią savaitę, tikėtina, ES pateiks savo pasiūlymus, siekdama susitarti su JAV. Jau yra užuominų, kokie tie pasiūlymai bus.
Tai yra abipusiai susitarimai mažinti importo tarifus – jau balandžio mėnesį Europos Komisija (EK) siūlė visai pramonės produkcijai taikyti nulinį importo tarifą. Taip pat siūlys mažinti netarifinius barjerus – pavyzdžiui, kvotas kai kuriai žemės produkcijai. Norės pasirašyti ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų pirkimo sutartis“, – galimus variantus vardijo N.Mačiulis.
O euro zonos ekonomika, „Swedbank“ ekonomistų manymu, išvengs ženklesnio išorinio sukrėtimo.
Tiesa, pastebima, kad euro zonos pramonė vis dar patiria nuosmukį, tačiau rekordinis užimtumas, mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia jau atgaivino vartojimą euro zonoje.
Manoma, kad vidaus paklausa – investicijos bei namų ūkių vartojimas – išliks pagrindiniu daugelio euro zonos šalių augimo veiksniu.
„Šiemet euro zonos ekonomikos augimas išliks panašus kaip praėjusiais metais, o 2026 m. augimas gali paspartėti dėl fiskalinio skatinimo priemonių, žemesnių palūkanų ir pigesnių žaliavų. Pigesnės nafta ir dujos, stipresnis euras, pigesnis importas iš Kinijos bei kitų šalių infliaciją greit sumažins žemiau 2 proc. kartelės.
Todėl tikėtina, kad ECB labiau nerimaus dėl ekonomikos, o ne kainų augimo ir šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus – iki 1,5 procento“, – prognozavo N.Mačiulis.
Lietuvos ekonomika augs lėčiau
„Swedbank“ ekonomistai 0,2 procentinio punkto mažina šių ir kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki, atitinkamai, 2,8 ir 2,3 procento.
Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas šiemet vis dar atsiliks nuo Lietuvos ir bus maždaug perpus lėtesnis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3,2 proc. didesnis nei prieš metus, apdirbamosios gamybos apimtys padidėjo 9,1 procento. Tačiau metų pradžioje kainų augimas buvo spartesnis nei prognozavo ekonomistai – tam įtakos turėjo ir brangesnė energija, ir didesni akcizai, ir didėjančios darbo sąnaudos.
„Swedbank“ ekonomistai didina infliacijos prognozę ir mano, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,8 procento, o kitais metais dėl palankių išorinių aplinkybių sumažės iki 2,3 procento.
Atlyginimų augimo prognozė mažinama iki 9 procentų šiemet ir 7,5 proc. kitais metais.
„Maždaug pusę šių metų infliacijos lemia didėjančios darbo sąnaudos ir, ypač, sparčiai augantis minimalus atlyginimas. Per pastarąjį dešimtmetį minimalaus atlyginimo augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių ES ir iki šiol tai turėjo daugiau teigiamų, nei neigiamų šalutinių pasekmių.
Vis tik toliau daugiau nei dešimtadaliu per metus augantis minimalus atlyginimas greičiausiai pavirstų ir į didesnę infliaciją, ir didėjantį nedarbo lygį“, – mano N.Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose pramonės šakose pastaraisiais metais jau ženkliai sumažėjo darbuotojų skaičius ir prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nemažės. Šiemet ir kitais metais jis sieks 7,1 procento bei 2026 m. gali būti aukščiausias Baltijos šalyse.
„Tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo JAV rinkos nėra itin didelė, tačiau maždaug 6 procentai visos pramonės sukuriamos pridėtinės vertės realizuojama už Atlanto.
Be to, tikėtina, kad matysime daug didesnę konkurenciją visuose frontuose – ir pagrindinėse eksporto rinkose Europos Sąjungoje, ir bandant pritraukti investicijas, ir išlaikyti talentus“, – teigė jis.