Šiltą vandenį atjungė savaitei
Į naujienų portalą Lrytas kreipėsi Kauno Eigulių mikrorajono gyventoja Zita. Ji sako, kad kambariuose laikosi viso labo 17 laipsnių temperatūra, o vaikus ryte tenka prausti šildant vandenį ant viryklės. „Ar tikrai dabar pats geriausias atjungti šiltą vandenį? Ar tai normalu? Kiti miestai skelbia, kad iš naujo įjungia šildymą, o mes neturime nei šildymo, nei šilto vandens. Namuose būti tikrai nemalonu“, – atviravo ji.
Šiaurės prospekte gyvenanti kaunietė Vaida taip pat nesupranta, kodėl „Kauno energija“ savaitei atjungia šiltą vandenį tada, kai mieste jau išjungtas šildymas, o už lango – naujus rekordus mušančios šalnos.
Nuspėti temperatūros negali
Lrytas pasidomėjo, kodėl būtent dabar dalis Kauno daugiabučių liko be šilto vandens.
„Kauno energijos“ marketingo ir komunikacijos vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad kiekvienais metais pasibaigus šildymo sezonui yra pradedama ruoštis naujam, hidrauliniai bandymai yra vykdomi kiekvienais metais pagal suplanuotą grafiką.
Pasak jos, apie tai gyventojai yra informuojami įvairiais kanalais: per būstų administratorius, SMS žinutėmis, informaciją galima surasti ir jų tinklapyje bei žiniasklaidoje.
„Be to, kiekvienas gyventojas „Kauno energijos“ tinklalapyje gali pasitikrinti, kada jo name dėl šių darbų nebus karšto vandens. Įprastai tai būna darbo dienomis, kad tai mažiau paveiktų jų buitį, o savaitgalį daugiau laiko praleidžiant namuose galėtų vėl naudotis karštu vandeniu“, – tikina ji.
Pasak jos, šie bandymai yra planuojami iš anksto ir derinami su atitinkamomis institucijomis, tad numatyti, kad vieną ar kitą savaitę temperatūra nukris ženkliau yra beveik neįmanoma.
„Svarbu paminėti, kad hidraulinių bandymų sustabdymas galėtų turėti įtakos ateinančiam šildymo sezonui ir tai būtų kur kas didesnė problema gyventojams“, – priduria E.Krasauskienė.
„Kauno energijos“ atstovė taip pat primena, kad daugiabučių namų bendrasavininkų dauguma gali nuspręsti tęsti šildymą savo name, net savivaldybei priėmus sprendimą apie formalų šildymo sezono užbaigimą.
Sprendimą priima bendrasavininkų dauguma informuodama namo administratorių.