Siūlymus teikia Energetikos ministerija, keičianti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintas konkurso sąlygas. Aukcionas paskelbtas pernai lapkritį, šį sausį naujoji Vyriausybė jį sustabdė.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas svarstymo stadijoje palaikė 65, prieš 8, susilaikė 35 parlamentarai. Galutiniam balsavimui įstatymas turėtų grįžti šį ketvirtadienį.
Siūloma keisti, kad jūriniam vėjui nebebūtų taikoma elektros persiuntimo pirmumo teisė prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – tai reiškia, kad techniškai elektros patekimas į rinką nebebus ribojamas ir bus sudarytos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.
Dalyvių registracijos laikotarpį siūloma trumpinti nuo 120 iki 90 dienų.
Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, naujomis sąlygomis projektas būtų iš dalies kompensuojamas rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą.
Anksčiau skelbta, kad per metus jis galėtų sudaryti apie 30 mln. eurų.
Taip pat paliekamas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.
Įstatymu numatoma nuo 23 iki 8 metų trumpinti sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.
Planuojama, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m.
Lietuva iš viso planuoja turėti du jūros vėjo parkus. Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.