Nori maksimaliai mažinti naštą
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas siūlymą savivaldybėms pačioms nuspręsti, nuo kokios ribos geriausia apmokestinti pirmąjį būstą, įvardijo kaip saugantį gyventojus nuo neteisingo apmokestinimo, tačiau tikino, kad dalis informacijos dar lieka neaiški.
Pasak jo, kol kas dar sunku pasakyti, kokie tiksliai tarifai galėtų būti taikomi sostinei, tačiau žadėjo vilniečiams palankius sprendimus.
„Bet aš dėsiu visas pastangas, kad taryba priimtų tokį sprendimą, kuris leistų absoliučiai daugumai vilniečių, turinčių gyvenamą būstą, šito mokesčio nemokėti“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Sostinės meras kalbėjo, kad galutinius NT vidurkius sostinėje bus galima žinoti tik Registrų centrui nuo kitų metų atlikus šio turto verčių perskaičiavimą.
Kitų didžiųjų miestų savivaldybių atstovai tikino, jog pirmiausia reikia sulaukti Seimo sprendimo.
„Analizuosime naująjį NT mokesčio modelį, tačiau faktas, kad Vyriausybė jį patvirtino, dar nereiškia, kad ir Seimas patvirtins identišką modelį“, – teigė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Panašios nuomonės laikėsi ir uostamiesčio meras.
„Jei valstybė pritars NT mokesčiui ir nurodys savivaldybėms pačioms spręsti dėl dydžių, mano tikslas bus maksimaliai sumažinti naštą gyventojams – neapkrauti žmonių mokesčiais. Savivaldybės, kaip ir šalies valdžia, turi galimybes racionaliau naudoti savo turtą ir pinigus“, – prieš kiek daugiau nei savaitę komentavo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Vertina rezervuotai
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis naujienų portalui Lrytas teigė, jog Vyriausybės patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektas – jau trečioji mokesčio versija per tris dienas.
„Reikia pasakyti, kad kol kas į tai žiūrime labai rezervuotai ir nemanome, kad tai būtų tinkamas variantas“, – nuomonę išsakė LSA prezidentas.
Anot jo, Vyriausybės patvirtintas variantas numato, jog savivaldybės galėtų nustatyti NT mokesčio „grindis“, „lubas“ ir „žirkles“ tik pagrindiniam būstui, visą kitą žmogui priklausantį nekilnojąmąjį turtą tektų apmokėti valstybės nustatytais tarifais.
„Gausis tokia situacija, kad tam pačiam žmogui priklausantis būstas, priklausomai nuo to, ar jis yra pagrindinis, ar ne, turės visiškai skirtingą apmokestinimą. Už tą būstą, kuris nėra pagrindinis, gyventojai mokės daugiau ir kartais ženkliai daugiau“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, jog sekančiais metais numatyta NT verčių peržiūra, turto vertė kils nuo 70 proc. iki 100 proc., kai kuriose vietovėse – net ir dar daugiau.
„Tai reiškia, kad jei vienais metais žmogus mokėjo 200–300 eurų mokestį, kitais metais ši suma gali išaugti dvigubai ar net daugiau. Tokie mokestiniai šuoliai sukels socialinę įtampą, o dabartiniame kontekste socialinės įtampos tikrai nereikia. Vyriausybės skaičiavimais, kasmet į biudžetą patektų 13,7 mln. eurų šio mokesčio dalies, kiršinti visuomenės dėl tokios sumos neverta“, – kalbėjo A.Klišonis.
Pasiūlytas NT mokesčio modelis, anot LSA prezidento, sudarytų galimybes ir „šešėlio“ klestėjimui.
„Pavyzdžiui, jei gyvena šeima, jie turi vieną pagrindinį būstą, tačiau, jei jie išsiskirtų, jie turėtų du pagrindinius būstus. Taip jie susimažintų mokestį. Šis įstatymo pataisų projektas tikrai yra taisytinas“, – teigė pašnekovas.
A.Klišonis sakė, jog asociacija norėtų, kad visi sprendimai dėl nekomercinio turto būtų perduoti savivaldybių žiniai.
„Taip būtų atsakingiau ir paprasčiau, jei savivaldybės galėtų apsispręsti dėl viso turto, būtų išvengta mokestinio šoko. Savivaldybės jau turi praktikos nustatant žemės nuomos mokestį. Seimas nespės laiku sureaguoti į mokestinių įvertinimų pokyčius“, – svarstė pašnekovas.
Neringoje dalis mokėtų daug daugiau
Neringos miesto savivaldybės atstovai teigė, jog prieš nustatant mokesčio „grindis“ bei tarifus, būtų laukiama iš naujo nustatytų nekilnojamojo turto mokestinių verčių.
Anot savivaldybės mero D.Jasačio, didžiausią nerimą šiandien kelia situacija dėl Neringos gyventojų, kurie dėl Kuršių nerijai taikomų apribojimų gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena negyvenamosios paskirties patalpose.
„Neringa visos šalies mastu yra išskirtinė tuo, kad teritorijų planavimo dokumentai, reglamentuojantys statybas Kuršių nerijoje, riboja gyvenamųjų pastatų statybą Neringos savivaldybėje – ji leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai tai susiję su savivaldybės būsto fondo poreikiais. Apie 40 proc. nuolat gyvenančių Neringos gyventojų gyvena kitos paskirties pastatuose, vidutines pajamas gaunančiai šeimai faktiškai nėra galimybės įsigyti gyvenamojo būsto šiame kurorte“, – naujienų portalui Lrytas komentavo Neringos meras.
Jo teigimu, šiems gyventojams bus taikomas ženkliai didesnis nekilnojamojo turto mokestis, kurio dydžio savivaldybės taryba negalės koreguoti.
„Tokie asmenys mokės kelis kartus daugiau nei analogiško dydžio gyvenamosios paskirties būstuose gyvenantys gyventojai, nors realus skirtumas bus tik paskirtis. Tai vertiname kaip socialiai itin neteisingą sprendimą“, – komentavo D.Jasaitis.
Jis pridūrė, kad savivaldybėje dar labiau brangtų būsto nuoma.
„Naujasis modelis turės neigiamą poveikį ir taip sudėtingai bei sezoniškumo nulemtai nuomos rinkai Neringoje – dar labiau kils tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės nuomos kainos“, – teigė pašnekovas.
Nuo platesnių komentarų kol kas susilaiko ir Palangos miesto savivaldybės atstovai. Tiesa, nerimą čia taip pat kelia aukštos nekilnojamojo turto kainos.
„Anksčiau esame išsakę poziciją, kad nekilnojamojo turo vertė yra labai skirtinga savivaldybėse, Palangoje nekilnojamasis turtas yra vienas iš brangiausių Lietuvoje, todėl į tai turi būti atsižvelgta. Kaip matome, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimuose siūloma, kad savivaldybės tarybos pačios nustatytų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, o šį viršijus taikytų nuo 0,1 iki 1 procento NT mokestį“, – komentavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva.
Kol kas savivaldybė laukia Seimo nutarimų dėl NT mokesčio įstatymo pakeitimų, jei šis pokyčius patvirtins, kurorto politikai spęs dėl konkrečių NT tarifų.
Siūlo leisti spręsti savivaldybėms
Primename, kad trečiadienį Finansų ministerija registravo įstatymą, kuriuo savivaldybėms siūloma NT mokesčio grindis leisti nustatyti pačioms.
Savivaldybėms paliekamas vienintelis ribojimas – virš nustatytos ribos tarifo pasirinkimas nuo 0,1 iki 1 proc.
Prieš nustatant konkretų mokestį, savivaldybės turėtų įvertinti NT mokestinę vertę ir savininko socialinę bei ekonominę padėtį. Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą.
Visas likęs gyventojui priklausantis NT būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. Eur.
Tai reiškia, kad būstui, kurio vertė siekia nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. Eur, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, tuo metu nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. Eur – 0,2 proc. tarifas, nuo 400 tūkst. Eur iki 600 tūkst. Eur – 0,5 proc. tarifas, o didžiausias – 1 proc. tarifas – būtų taikomas būstui, kurio vertė viršija 600 tūkst. Eur.
Apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui galiotų iki 2030 m.
Komercinio būsto apkomestinimas išlieka toks pat.
Siūloma, kad jam būtų pritaikomas savivaldybių nustatytas 0,5–3 proc. tarifas.
Taip pat išlieka siūlymas tokį NT apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu. 4 proc. tarifu siūloma apmoestinti neprižiūrimą ar apleistą komercinį būstą.
Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas penkerius metus, kaip yra dabar, o kas trejus.