Osakoje (Japonija) vykstanti pasaulinė paroda „Expo 2025“ ieško atsakymų į klausimą dėl planetos rytojaus. Tačiau kokia turi būti į ateitį nukreipta pasaulinė paroda, kai dabartis atrodo tokia rūškana?

Parodoje „Expo 2025“, kuri prasidėjo balandžio 13-ąją, o baigsis spalio 13 dieną, dalyvauja daugiau nei 160 šalių, taip pat ir tarptautinės organizacijos.

Parodos, kuri Osakoje rengiama jau antrą kartą, tema – ateities visuomenės kūrimas mūsų gyvenimui.

Iškilo virš šiukšlyno

[[ge:lrytas:lrytas:21268827]][[ge:lrytas:lrytas:37117097]][[ge:lrytas:lrytas:33120707]]

Ne tik pasaulyje, bet ir Japonijoje susidomėjimas paroda iki šiol menkas. Bilietų pardavimas vyko vangiai.

Be to, aplinkosaugos aktyvistai kritikavo parodų plotus, ypač dirbtinę salą, kuri už labai didžiulius pinigus buvo sukurta buvusiame pramoninių atliekų kapinyne prie Osakos pakrantės.

Priešininkai vadino ją per brangia, labai sudėtinga, pareikalavusia daug pastangų, pasenusia, nebeatitinkančia šių laikų. Parodos miestelis pavadintas „Yumeshima“ – Svajonių sala. Bet ar dar yra tų svajonių?

Didesnės šalys turi savo paviljonus, mažesnės pasidalijo salėmis, kad galėtų pateikti savo „Expo 2025“ temos interpretaciją.

Dauguma vienu ar kitu būdu pasirinko tvarumo kryptį.

Pavyzdžiui, Japonijos paviljonas pavadintas „Tarp gyvenimų“. Tai elegantiškas apskritas statinys su nuožulniomis kedrinėmis sijomis, skirtas gyvenimo ciklui.

Ten, be kita ko, įrengta itin moderni biodujų jėgainė, kuri turėtų gaminti energiją iš parodos lankytojų paliekamų atliekų.

Kiek juokingas sumanymas, nes po teritorija esančios senos šiukšlės vis dar išmeta daugiau nei pakankamai metano.

[[ge:lrytas:lrytas:37777656]]

Šios dujos kelia parodos statytojams nemažai problemų: jiems nuolat tenka nerimauti dėl to, kad pasaulinės parodos dalys gali išlėkti į orą.

Kartu su Latvija

Vokietijos paviljonas taip pat skirtas žiedinės ekonomikos procesams.

Jis sudarytas iš didelių talpyklų – medinių ir perdirbamų.

Viduje lankytojai gali paprašyti dirbtinio intelekto sukurti jų svajonių miesto vaizdus arba sužinoti apie inovacijas. Pavyzdžiui, vilną iš šuns plaukų ar dirbtinę odą, pagamintą iš grybų.

Dėl tų žiedinių perdirbimo procesų iškyla paprastas, tačiau svarbus klausimas: jei kažkas kuriama tik tam, kad, palikdamas kuo mažiau pėdsakų, vėl išnyktų, kam tai apskritai buvo sukurta?

Lietuva įsikūrusi bendrame paviljone su kaimynine Latvija.

Čia galima susipažinti su Lietuvos kultūra, paskanauti šaltibarščių, bus pristatytos šalies verslo ir turizmo galimybės, šalies gamtos unikalumas.

Priešininkai – netoliese

Kai kurios šalys naudojasi galimybe atkreipti pasaulio dėmesį į dabarties problemas. Virš Ukrainos paviljono ant mėlynos ir geltonos spalvų iškabos parašyta „Neparduodama“. Čia yra įvairių medžiagų ar gaminių, kurių šalis neparduoda, nes jie yra esminiai.

[[ge:lrytas:lrytas:37777654]]

„Paviljono koncepcija buvo sukurta kur kas anksčiau nei Donaldo Trumpo sandoris dėl išteklių gavybos atsidūrė ant derybų stalo“, – aiškino darbuotoja.

Ukrainiečiai visą dėmesį sutelkė į karą, o Izraelis ir Palestina savo stenduose reiškia teritorines pretenzijas.

Izraelis rodo akmenį iš 2000 metų senumo Rytų Jeruzalės tvirtovės sienos, kuris turi simbolizuoti senąsias žydų tautos šaknis jos tėvynėje.

Palestinos stende – pora salių toliau – demonstruojamos Uolos kupolo šventyklos ir alyvmedžių nuotraukos.

„Mes tiesiog norime parodyti, kad ši kultūra egzistuoja, kad ten gyvena žmonės“, – paaiškino viena iš dviejų japonių, kurios rūpinasi Palestinos diplomatinės atstovybės pristatymu.

Amerika kviečia vienytis

JAV prezidento D.Trumpo sukeltas prekybos karas parodoje iš esmės nematomas. Jungtinių Valstijų paviljono koncepcija „Įsivaizduokite, ką galime sukurti kartu“ buvo parengta dar ankstesnės vadovybės.

Ji skirta šalies kraštovaizdžiui, dirbtinio intelekto technologijoms ir šalies astronautikai.

Netrukus po to, kai žiniasklaidai skirta ekskursija po Amerikos paviljoną baigėsi, D.Trumpas paskelbė apie didžiulius muitus beveik visoms pasaulio šalims.

Jis išjuokė JAV prekybos partnerius, pavadindamas juos nuolankiais maldautojais.

[[ge:lrytas:lrytas:37777653]]

Tokiais nerimastingais laikais, kai daugelis baiminasi XIX amžiaus didžiųjų valstybių politikos sugrįžimo, tikėjimas tarptautiniu susitelkimu atrodo kone sentimentalus, gal šiek tiek atitrūkęs nuo realybės.

Žvilgsnis į praeitį

Juichi Yamagiwa dar prisimena ankstesnę 1970-aisiais Osakoje surengtą pasaulinę parodą. Antropologas ir primatų tyrėjas yra „Expo“ konsultantas ir vadovauja Kiote (Japonija) įsikūrusiam Žmonijos ir gamtos tyrimo institutui.

„1970-aisiais svajojome apie ateitį, kuri rėmėsi mokslo ir technikos pažanga.

Po 55 metų šios svajonės nebeliko. Pažanga atvedė mus į katastrofą“, – pripažino J.Yamagiwa.

Tiesą sakant, palyginimas su anuomet Osakoje surengta paroda daugeliu atžvilgių yra slegiantis. Tada Japonija įgyvendino daugiau nei 100 metų puoselėtą troškimą – surengė pirmąją pasaulinę parodą Rytų Azijoje ir atšventė savo šuolį, kai tapo trečiąja pasaulio ekonomika.

Tuomet paroda virto nevaržoma pasaulio architektų sumanymų kova. Pavyzdžiui, JAV pastatė vieną pirmųjų pasaulyje oro slėgio kupolų (arba pripučiamųjų salių), japonų architektai įrengė milžiniškas plieno konstrukcijas.

Buvo ir kuo stebėtis – pirmieji mobilieji telefonai, elektriniai dviračiai, uoliena, kurią prieš kelis mėnesius JAV astronautai atsigabeno iš Mėnulio, pirmasis viršgarsinio transportinio lėktuvo „Concorde“ modelis.

Tada „Expo“ gyvybingame Japonijos uostamiestyje Osakoje sulaukė didžiulės sėkmės ir 64 mln. lankytojų. Tai buvo rekordinis skaičius iki 2010 metų parodos Šanchajuje (Kinija). „Expo 2025“ rengėjai apie tokį didžiulį lankytojų antplūdį kaip 1970-aisiais net nedrįsta svajoti ir tikisi sulaukti apie 30 mln. svečių.

Dabar „Expo 1970“ yra lyg aukščiausias pakilimo taškas prieš tą laikotarpį, kai pradėjo silpti tikėjimas technologine ir visuomenine pažanga.

[[ge:lrytas:lrytas:37777652]]

Vėlesniais dešimtmečiais technologijų įvaizdis keitėsi ir vis dažniau buvo suvokiamas kaip grėsmingas. Dabar jos reiškia ir aplinkos taršą, ir branduolines atliekas, ir miškų nykimą bei klimato katastrofą.

Šis procesas taip toli pažengė, kad vargu ar sulauksime laimingo pasakojimo apie ateitį, kaip ji gali atrodyti.

„Mes turime prisiminti visų gyvų būtybių, net mikroorganizmų reikšmę.

Visos gyvos būtybės susijusios tarpusavyje, todėl privalome keisti visą mūsų strategiją.Privalome technologijas naudoti tam, kad vėl atkurtume darnų žmogaus ryšį su gamta. Ir žmogaus su žmogumi“, – įsitikinęs J.Yamagiwa.

Tai, žinoma, ir vienas šios parodos deklaruojamų tikslų, nors pasaulis jau kurį laiką vėl atrodo vis labiau susiskaldęs dėl geopolitinių priežasčių.

Virs lošimo namais

Japonų filosofas Kohei Saito, Tokijo universiteto docentas, dirbantis ekologijos ir politinės ekonomijos srityse, – didelis „Expo“ kritikas.

„Parodos paviljonai stovi šešis mėnesius, o paskui vėl viskas nugriaunama. Tai neįtikėtinas pinigų švaistymas. Dar dabar daugelis kenčia nuo didžiojo žemės drebėjimo Noto regione pasekmių.

Tačiau, užuot jį atstačius, visi dirba „Expo“, – piktinosi mokslininkas.

„Expo 1970“ teritorija – dabar didžiulis parkas, kuriame savaitgaliais susirenka tūkstančiai Osakos gyventojų. Milžiniški pastatai išnyko, liko didysis Saulės bokštas – parodos simbolis.

Teritorijos pakraštyje vis dar prižiūrimas prieš 55 metus įkurtas japoniškasis sodas. Čia vaikai šeria tvenkiniuose plaukiojančius riebius karpius.

„Expo 2025“ miestelio laukia kitoks likimas. Kai viskas bus perdirbta, visi paviljonai išmontuoti, čia bus ne parkas, o pirmasis Japonijoje kazino. („Der Spiegel“, LR)

Verslo misijos

Lietuva šioje parodoje dalyvauja bendrame Baltijos šalių paviljone su Latvija, o svarbiu parodos akcentu taps verslo misijos bei renginiai.

Pirmoji Inovacijų agentūros organizuojama verslo misija vyks jau gegužės 14 ir 15 d. ir yra skirta išmaniojo miesto sprendimams.

Gegužės 14 d. Lietuvos verslui skirta tinklaveikos sesija vyks Tokijuje – joje dalyviams bus suteikta galimybė užmegzti ryšius su Japonijos įmonėmis ir partneriais.

O jau kitą dieną Osakoje Lietuvos įmonės dalyvaus specialiai joms skirtame renginyje „Išmaniojo miesto sprendimai: bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir partnerių visame pasaulyje“.

Dalyvavimas parodoje Lietuvai kainavo per 650 tūkst. eurų.

Iš pasaulinės „Expo“ šlovės liko tik šešėlis – bilietus vangiai perka net patys šeimininkai japonai