„Yra pasiūlymų pateiktiems mokesčių įstatymų projektams nemažai, bet kol kas kažkokių kritinių ar odiozinių ar kažkokių labai nepamatuotų aš nematau, išskyrus gal vieną kitą – dėl PVM didinimo, ko tikrai nėra nei koalicinėje sutartyje, nei Vyriausybės programoje. (…) Bet tai yra normalus parlamentinis procesas“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.
Kelti standartinį PVM tarifą siūlo valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas.
„Vertinu (tai, kad siūlymą teikia koalicijos partneriai – ELTA) visiškai normaliai – yra koalicija, yra individualūs Seimo nariai, turintys Konstitucijos garantuotą įstatymų iniciatyvos teisę. Šiuo atveju, jeigu tas individualus pasiūlymas nesulauks koalicijos palaikymo, jis ir nebus priimtas“, – tikino premjeras.
Susiję straipsniai
„Aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius Eltai sakė, kad šis siūlymas su frakcija derintas nebuvo, o kolega eą jį registravo greičiausiai kaip alternatyvą pelno ar gyventojų pajamų mokesčio didinimui.
Finansų ministerija siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą – atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kad šis tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.
Kartu siūloma didinti lengvatinį PVM apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui – nuo 9 iki 12 proc., knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį tarifą – mažinti nuo 9 proc. iki 5 proc.
Seime svarstomas Vyriausybės mokesčių paketas, į kurį įeina ir nekilnojamojo turto (NT), pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Premjeras G.Paluckas skeptiškai vertina ir Lietuvos savivaldybės asociacijos (LSA) siūlymus, pagal kuriuos karinius poligonus turintys ar turėsiantys rajonai gautų didesnę Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
„Mes negalime užsiiminėti selekcija ir išskirti vienos ar kitos savivaldybės. Tai galima daryti per investicinę programą, bet ne įstatyme numatyti atskirą GPM atskaitymą atskiros savivaldybės biudžetui. Tam reikėtų visiškai atskiro įstatymo, bet tokio įstatymo parengimui reikėtų nuo pusantrų iki dviejų metų. Tai tos procedūros mes nenorėtume“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje komentavo G. Paluckas.
Pasak jo, tose savivaldybėse, kur yra arba bus naujas karinis poligonas, svarbiausia gerinti kelių ir viešosios kultūros infrastruktūrą.
„Kritiškai svarbu investicijos į infrastruktūrą, kelių infrastruktūrą, nes savaime suprantama, kad tada keliai yra labiau gadinami“, – sakė ministras pirmininkas.
„Lygiai taip pat (svarbu – ELTA) investicijos į viešąją infrastruktūrą: ligonines, kultūros namus, teatrus ar kitokio pobūdžio infrastruktūrą, kas leistų kompensuoti rajono ar regiono žmonėms tam tikrus patiriamus nesklandumus“, – pridūrė G. Paluckas.
Tačiau, kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, diskusijose su savivaldybėmis bus bandoma aptarti, kurie iškelti savivaldos lūkesčiai yra prioritetiniai.
„Kalbantis ar derantis su savivaldybėmis, bus deramasi apie viską, koks yra tikrasis poreikis, nes atsiųstas raštas apibendrina visus savivaldybių poreikius nuo dviračių takų iki didesnio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM)“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.