„Jeigu „Achemoje“ nebus atliekami svarbūs pakeitimai, susiję su „Achemos“ žalinimu, 2034 m. „Achema“ arba bus visiškai uždaryta, arba dirbs labai nedaug – nepriklausomai nuo to, kas turėtų kitokią nuomonę, mano, kaip profesionalo, nuomone, šiandien reikia priimti sprendimus dėl „Achemos“, jeigu norime išsaugoti strateginę įmonę, kas yra svarbu Lietuvai“, – laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo A.Laurinaitis.
Jo teigimu, azoto trąšų gamyklos veiklą apsunkins europinės direktyvos, numatančios, jog nuo 2033-iųjų nebebus leidžiama išduoti nemokamų anglies dioksido sertifikatų – taip Bendrijoje siekiama kovoti su klimato kaita.
Pernai „Achema“ atsisakė 122 mln. eurų vertės valstybės paramos, kurią patvirtino Europos Komisija (EK) ir kuri buvo skirta gamyklos žalinimo projektui.
Šias lėšas planuota panaudoti 213 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio, naudojamo pagrindinei trąšų žaliavai amoniakui gaminti, įrenginio statyboms, kurias planuota užbaigti iki 2027 m.
Įvertinusi technologinius, ekonominius iššūkius bei rizikas, „Achema“ pernai nusprendė projektą atidėti.
Pats koncerno kontrolę perimti siekiantis verslininkas pabrėžė turintis reikiamą komandą, kuri galėtų tinkamai vadovauti „Achemos“ modernizavimo procesams.
„Reikia turėti patirties ir profesionalumo, ko šiandien dienai, mano supratimu, nėra, ir ko šiandien dienai trūksta „Achemoje“, kad nebūtų pateikiami gąsdinantys dalykai, kad su „Achema“ atsitiks kažkas blogo“, – teigė A.Laurinaitis.
Pasak jo, trąšų verslas yra cikliškas, įmonės finansinius rezultatus smarkiai veikia tiek perkamų gamtinių dujų, tiek rinkoje parduodamų trąšų kainos, todėl bendrovės vadovybė turi mokėti rasti pusiausvyrą.
„Cechai, įrengimai, kurie yra „Achemoje“, pridėtinės vertės nekuria, kuria žmonės. Jeigu pasižiūrėtume per paskutinį laikotarpį, iš patyrusių vadovų, direktorių, kurie buvo „Achemoje“, neliko nė vieno. Atėjo žmonės, kurie nori galbūt pasigerinti savo CV, bet šitas verslas nėra toks elementarus“, – tikino verslininkas.
Mano, kad L.Lubienė nenori perduoti grupės kontrolės
„Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą valdo Nepriklausomybės akto signataro Bronislovo Lubio žmona Lyda Lubienė ir dukra Viktorija Lubytė.
Smulkusis koncerno akcininkas A.Laurinaitis teigė siūlymą šias akcijas įsigyti pateikęs pernai balandį, tačiau neišgirdęs aiškaus atsakymo.
„Klausiau pagrindinės akcininkės, ar mano pinigų vertė skirtųsi kažkiek nuo pinigų vertės, jeigu sumokėtų jos pasirinkti pirkėjai. Mes kalbame apie tuos pačius skaičius, tačiau dėl man nesuprantamų priežasčių, galbūt dėl kažkokių ambicijų, pagrindinė akcininkė nenori, kad kažkas iš esančių akcininkų – aš nekalbu, kad būtinai aš, bet kuris kitas smulkusis akcininkas – įsigytų kontrolinį akcijų paketą“, – tikino verslininkas.
„Pagal pirmumo teisę akcininkas, kuris turi turtą, pasako, kokią dalį akcijų parduoda ir kokia yra kaina. Tuomet jas įsigyti norintys akcininkai neturi teisės nei sumažinti pirkimo metų akcijų skaičių, nei pasiūlyti kitos sumos, negu buvo paprašyta“, – aiškino A.Laurinaitis.
Verslininkas jau anksčiau teigė, kad kontrolinio koncerno akcijų paketo vertė siekia 302,7 mln. eurų.
A.Laurinaitis yra pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui, jo teigimu, didžiausiai „Achemos grupės“ akcininkei nepaisant jo pirmumo teisės įsigyti kontrolinį bendrovės akcijų paketą.
Planus įgyti grupės kontrolę turėjusi Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“ šią gegužę paskelbė nutraukusi 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų įsigijimo procesą.
Grupės generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas tokio sprendimo priėmimą aiškino teisminiais ginčais su A.Laurinaičiu dėl pirmumo įsigyti akcijų paketą teisės, sudėtinga situacija Europos trąšų pramonės sektoriuje.