Menkstanti infliacija ir nuolatinė JAV muitų grėsmė, kaip našta ekonomikai, leidžia manyti, kad euro valiutos sergėtojai aštuntą kartą nuo 2024 m. vidurio apkarpys bazinę palūkanų normą.
Indėlių palūkanų norma, kuri yra aktuali taupantiems asmenims ir bankams, gali sumažėti nuo 2,25 iki 2 proc. Keletas centrinių bankų valdytojų pastaruoju metu pareiškė pasiryžimą žengti tokį žingsnį. ECB Valdančiosios tarybos sprendimas turėtų paaiškėti ketvirtadienio popietę.
Žemesnės bazinės palūkanos paprastai atpigina paskolas, o tai gali paskatinti ekonomiką. Tuo pat metu tikėtina, kad ir vėl mažės taupantiems asmenims taikomos kasdienių ir terminuotųjų indėlių palūkanų normos.
Pagrindinis ECB tikslas yra pasiekti stabilias kainas ir stabilų euro kursą. Centrinis bankas mano, kad tai bus pasiekta vidutinės trukmės laikotarpiu, kai infliacija euro zonoje sudarys 2 proc.
Gegužės mėnesį ECB tikslas netgi buvo viršytas, kai infliacija, remiantis pirminiais Eurostato skaičiavimais, ženkliai nukrito iki 1,9 proc., palyginti su 2,2 proc. balandį.
Kuo didesnė yra infliacija, tuo mažesnė yra žmonių perkamoji galia, nes jie gali įpirkti mažiau už kiekvieną eurą. Tačiau centriniai bankai taip pat nori kuo labiau išvengti nuolat krintančių kainų: tokiu atveju įmonės ir vartotojai gali atidėti investicijas, tikėdamiesi dar mažesnių kainų artimiausiu metu, o tai sulėtintų ekonomiką.