Todėl ILTE atstovai nuvyko į įmonės buveinę, atliko patikrinimą, tačiau, anot D.Vilčinsko, nukrypimų ar sutarties pažeidimo faktų nenustatyta.
„Atlikome savo tyrimą, įvertinome tuos dalykus, kuriuos galime vertinti – kurie mūsų kompetencijų ribose“, - papildė ILTE vadovas.
Į kitus klausimus, jo teigimu, bus laukiama teisėsaugos atstovų atsakymų.
D.Vilčinsko teigimu, ILTE atstovai dėl „Garnis“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, vyko į įmonę pažiūrėti, ar realiai esama tokių prekių atsargų, kokios deklaruotos, kaip buvo naudojama paskola, surinko visus paskolos panaudojimo dokumentus, ir panašiai.
Kad gautų paskolą, „Garnis“ įkeitė visas apyvartoje esančias savo prekių atsargas. Kitaip tariant, apyvartinį kapitalą. D.Vilčinskas nurodė, kad jeigu yra galimybė teikiant paskolą gauti užstatą, ILTE prašo paskolos gavėjo įkeisti turtą.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skelbia, kad suteikiant paskolą premjero Gintauto Palucko bendrovei „Garnis“ procedūros atliktos tinkamai. Tokios išvados padarytos atlikus tyrimą. Jo ėmėsi ILTE Audito ir rizikos valdymo komitetas. Komitetą sudaro keturi nepriklausomi nariai, jis atskaitingas Stebėtojų tarybai.
Primename, kad bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G.Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kartu su M.Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“.
Po ILTE tyrimo asignavimų valdytojams siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.
Pati ILTE tobulins sprendimų priėmimo procesą, kai dėl finansavimo kreipiasi klientas, susijęs su aktyviai politikoje veikiančiu asmeniu. Sprendimus dėl dalykinių santykių pradžios su tokio tipo klientais tvirtins įmonės valdyba, siūloma įdiegti dalykinių santykių stebėsenos taisykles.
„Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl ILTE finansuoto kliento, atidžiai patikrinome visą sprendimų dėl šio kliento, taip pat ir dėl visiems politiškai pažeidžiamiems asmenims taikomos sugriežtintos rizikos vertinimo procedūros, kelią. Atliktas tyrimas reikšmingų trūkumų nenustatė“, – pranešime žiniasklaidai nurodė ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė.
Daugumoje ILTE įgyvendinamų finansinių priemonių valstybės pagalbos schemų ir aprašymų vartojama „įmonių grupė“ sąvoka ir ji vertinama taip, kaip numatyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme – įmonės, kurių akcininkas yra tas pats fizinis asmuo, nelaikomos įmonių grupe.
Konkretus finansinės priemonės aprašymas ir valstybės pagalbos schema yra pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl kliento paraiškos tinkamumo ir finansavimo priemonės lėšomis suteikimo.
Vis dėlto, anot ILTE vadovo Dainiaus Vilčinsko, susiklosčiusi situacija parodė, kad taikomas įmonių grupės traktavimas per siauras. „Turėtų būti vertinami ir per akcininkus – fizinius asmenis – susijusių įmonių verslo ryšiai, akcininkų dalyvavimas įmonių veikloje“, – teigė jis.
Pati ILTE tobulins sprendimų priėmimo procesą, kai dėl finansavimo kreipiasi klientas, susijęs su aktyviai politikoje veikiančiu asmeniu. Sprendimus dėl dalykinių santykių pradžios su tokio tipo klientais tvirtins įmonės valdyba, siūloma įdiegti dalykinių santykių stebėsenos taisykles.
„Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl ILTE finansuoto kliento, atidžiai patikrinome visą sprendimų dėl šio kliento, taip pat ir dėl visiems politiškai pažeidžiamiems asmenims taikomos sugriežtintos rizikos vertinimo procedūros, kelią. Atliktas tyrimas reikšmingų trūkumų nenustatė“, – sakė D.Kleponė.
Sąsajas vadina nesąmone
Žiniasklaidai ėmus domėtis G.Palucko įmonių paskolomis, premjeras aiškino, kad paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.
Vis tik netrukus paaiškėjo papildomų detalių apie G.Palucko iš dalies valdomas įmones. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gavęs vienos įmonės informaciją, kuri derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu.
Teigiama, kad pastarasis „Emus“ atstovas esą vėliau nurodė, kad sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu. Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis.
Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas tarp įmonių vadino nesąmone ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos teigė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Apie tai, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ neturi jokių sąsajų ir negali būti vertinamos kaip įmonių grupė, kartoja ir G.Paluckas.
Registrų centro duomenimis, G.Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M.Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.