Skirtos įspūdingos sumos
„Jaunas kaip Vilnius“ organizatorių, Vilniaus verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ komunikacijos vadovė Eglė Girdzijauskaitė sakė, kad šiemet šventei miestas išleis mažiau nei pernai.
„Šiemet „Jaunas kaip Vilnius“ šventės, skirtos pažymėti Vilniaus gimtadienį, biudžetas siekia 412 717 Eur ir ši suma yra mažesnė nei praėjusiais metais.
Muzikinei programai numatytas 120 000 Eur biudžetas. Jį sudaro ne tik klasikinės muzikos solistų ir šiuolaikinės populiariosios Lietuvos muzikos atlikėjų, grupių bei orkestrų honorarai, bet ir naujų aranžuočių kūrimas, specialiai šventei kuriamas originalus turinys, autorinės teisės, techninių reikalavimų išpildymas, kiti programos akcentai“, – teigė ji.
Kaunas savo gimtadienį jau atšventė gegužės 23–25 dienomis. Šventei „Kauno miesto gimtadienis 2025“ buvo suplanuota skirti iki 270 tūkst. eurų. Viešųjų pirkimų konkurso būdu išrinktas laimėtojas organizavo šventę už 269 346 eurų.
Šiemet suplanuotas biudžetas didesnis už pernykštį, 2024 m. šventė suorganizuota už 249 885 eurų. Kaip portalui Lrytas paaiškino Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, daugiausia išlaidų pareikalauja šventės techninė dalis: scenų pastatymas, garso įranga ir aptarnavimas, apšvietimo įranga, o visų dienų atlikėjų honoraras siekia 64 tūkstančius eurų.
Brangiausia – ne dainos
O štai Klaipėda dar tik kvies šėlti „Jūros šventėje“, ji suplanuota liepos 25–27 d. „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Živilė Putnienė sakė, kad „Jūros šventės“ biudžetą sudaro praėjusių metų vietinės rinkliavos suma, gauta įgyvendinus Jūros šventės mugę.
Pasak jos, vietinė rinkliava – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Jūros šventės renginio metu renginių teritorijoje, už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas nustatytoje vietoje išdavimą. Pernai surinkta – 321 tūkst. Eur. Tačiau, regis, šios sumos nepakaks.
Ž.Putnienė sakė, kad miesto tarybos prašoma skirti papildomus 70 tūkst. „stiprinant jūrinę Jūros šventės programą“.
Organizatorių teigimu, Jūros šventės kontekste yra dvi didžiosios eilutės „suvalgančios“ daugiausia lėšų. Tai – meninės paslaugos (muzikos atlikėjai, teatrai ir pan.) bei menui įgyvendinti reikalinga technika (scenos, garsas, šviesos, LED ekranai).
Anot pašnekovės, atlikėjų honorarai skirtingi – nuo 600 iki 14 tūkst. eurų. „Bendra suma dar iki galo nėra aiški, nes tebevyksta pakeitimai. <...> Atlikėjų honorarai tikrai auga, tačiau ne tai pagrindinė problema. Aktualesnis klausimas, kad kasmet vis daugiau atlikėjų atsisako rengti viešus, nemokamus koncertus“, – tikina Ž.Putnienė.
SEL honoraras – penkiaženklis
Šiemet Alytus pažymės 444 miesto gimtadienį. Jis vyks jau šį savaitgalį, birželio 13–15 d. Tačiau dar net gimdieniui neprasidėjus – jis virto skandalu.
Miestiečiai pasipiktino pamatę, kad tarp šventės atlikėjų yra ir skandalingasis SEL. Miesto gyventojai savivaldybę ragino atsikvošėti ir priminė jo pasisakymus apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, nepagarbą teismo sprendimams ir pirštu baksnojo ir į kitus Egidijaus Dragūno prasižengimus. Taip pat buvo išplatinta peticija, raginanti nekviesti šio atlikėjo koncertuoti Alytaus miesto šventėje. Ją pasirašė 817 žmonių.
Tačiau miesto vadovybė liko kurčia gyventojų prašymams ir savo planų keisti nesiruošia. E.Dragūnui, už beveik dviejų valandų pasirodymą, bus sumokėta 30 tūkst. eurų. Jo pasirodymas bus pats brangiausias šioje šventėje.
„Skaičiuojame, kad bendra miesto šventės kaina siekia beveik 200 tūkst. eurų. 120 tūkst. šventei buvo skirta iš miesto biudžeto, o likusieji – rėmėjų lėšos. Skaičiuojama, kad iš rėmėjų surinkta apie 75 tūkst. eurų, nes vieni rėmėjai parėmė finansiškai, kiti paslaugomis“, – teigiama Lrytui atsiųstame Alytaus miesto savivaldybės komentare.
Kad miesto šventėje nepritrūktų „daug garso ir šviesų“, tam Alytaus miesto savivaldybė numatė riebią išlaidų eilutę.
„Brangiausiai miesto šventėje kainuoja scenų paruošimas – įgarsinimas, apšvietimas, ekranai – viskas, kas užtikrina kokybę, gerą garsą, pasirodymo efektingumą tiek atlikėjams, tiek ir žiūrovams. Visa tai kainuos daugiau nei trečdalį šventės biudžeto.
Kitų atlikėjų kainų negalime viešinti dėl BDAR bei sutartyse esančio susitarimo „neatskleisti trečiosioms šalims sutarties sąlygų bei laikyti absoliučiai konfidencialia visą informaciją, susijusią su sutartimi“, – nurodo miesto savivaldybė.
Pusė sumos – atlikėjams ir vedėjams
Tuo metu Birštono miesto šventė „Birštonaukimės“ praūžė praėjusį savaitgalį. Kurortinio miestelio šventės biudžetas kur kas kuklesnis nei jų kaimynų alytiškių. Birštono savivaldybės taryba miesto šventei suorganizuoti skyrė 65 tūkst. eurų.
Birštono merės patarėja Simona Vaicekauskaitė-Šalčė sakė, kad ši suma apima atlikėjų honorarus, paviljonų, scenos, apšvietimo ir įgarsinimo, LED ekranų įrangos nuomą, dronų ir transliavimo, apsaugos paslaugas bei kitus su šventės programos įgyvendinimu susijusius kaštus.
„Iš jų apie 33 tūkst. eurų skirta atlikėjams, vedėjams, edukacinių užsiėmimų vadovams. Miesto teritorijos priežiūrai, tvarkymui šventės metu, po šventės bei elektros tiekimo užtikrinimui išleista apie 3 tūkst. eurų“, – vardija S.Vaicekauskaitė-Šalčė.
Ji taip pat pažymi, kad šios sumos yra preliminarios ir tikslinamos, nes renginys įvyko tik birželio 5–8 d.
Švenčių galėtų būti daugiau
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad miesto šventės sukuria teigiamą ekonominį efektą ir jų šalyje galėtų būti kur kas daugiau.
„Pažiūrėkime vien į Vilnių. Čia per vasarą įvyksta gal tik dvi didesnės šventės. Tai ne tik reklama miestui, kai atvyksta į šventes daug turistų, bet ir didelė paskata vietos ekonomikai. Švenčių metu užsipildo kavinės, restoranai, viešbučiai, o tai smulkiems verslininkams padeda pagerinti savo finansinę būklę.
Be to, šios šventės yra gera galimybė amatininkams ar smulkiems gamintojams pasirodyti, rasti pirkėjus ir didnti savo prekės ženklo žinomumą. Net jei gali atrodyti, kad miestai išleidžia tokioms šventėms daug pinigų – jie į biudžetą sugrįžta ir gaunama dar daugiau naudos. Švenčių galėtų būti ir daugiau“, – neabejoja ekomomistas.