Prie Seimo vėl rikiuojasi traktoriai: įkąsti valdžiai atsivežė dar nematytą techniką Kalba apie bankrotus

Lietingą trečiadienio rytą, apie 10:30 val. sostinę pasiekė pirmieji traktoriai. Visgi LGAA pirmininko teigimu, jog iš pagarbos tą pačią dieną vyksiančiam pareigūnų protestui, trečiadienį jie tik paruoš savo techniką garsesnei demonstracijai ketvirtadienį.

„Mes, pagrindiniai organizatoriai, atvyksime prie Seimo, tačiau pasitarėme viduje ir nusprendėme, kad trečiadienį didelio triukšmo nekelsime iš pagarbos pareigūnams, kurie taip pat rengia savo protestą“, – Eltai teigė A. Vanagas.

Policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai, aplinkosaugininkai ir kiti pareigūnai trečiadienį prie Vyriausybės rengia įspėjamąjį protestą, kuriuo sieks priminti politikams apie jų duotą pažadą didinti algas. 

Protesto organizatorių teigimu, į sostinę atvažiavo senovinė ūkio technika, o toks pasirinkimas nėra atsitiktinis.

„Ekspozicijos mintis yra apie tai, kur mus nori grąžinti ir kaip valdžia mato, kurioje vietoje ūkininkas turėtų būti – neinovatyvus, neinvestuojantis ir, gink Dieve, kad neužsiteptų storesnio sviesto sluoksnio ant duonos“, – portalui Lrytas kalbėjo A.Vanagas.

Prieš protestą kalbintas LGAA pirmininkas teigė, kad sunku įvardinti, kiek tiksliai šių transporto priemonių atvyks į Vilnių.

Ketvirtadienį protesto dalyviai ketina keliauti į Seimą, kur valdininkai galutinai apsispręs dėl GPM pakeitimų. 

Vaizdelis Gedimino prospekte išties komiškas – išrikiuoti jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys traktoriai traukė ne vieno praeivio dėmesį.

Paklausti, kur rado tokią seną ir jau ne visada užsikuriančią techniką, ūkininkai juokavo, kad traukė ir iš kiemų, ir iš griovių.

„Visi sako, kad ūkininkai milijonieriai, važinėja su brangia technika. Tai ta technika, kuri stovėjo aną sykį, tai ten yra banko technika. Ši – mūsų, ištraukėme iš griovių ir po mokesčių reformos greičiausiai teks dirbti su tokia. Nieko nepadarysi“, – kalbėdamas su naujienų portalu Lrytas juokavo ir Prienų atvykęs ūkininkas Antanas.

Pasak jo, jei Seimas pritars dabartinei mokesčių reformai, mokesčiai ūkininkams kitąmet augs dvigubai, o tai, pasak jų, gali daugelį nuvaryti į bankrotą.

„Mes sutinkame, kad reikia mokėti į gynybos fondą, bet būkime biedni, bet teisingi, nenusmaukime. Vieną kartą sumokėsime į tą fondą ir po to užsidarys pusė ūkių. Juk daugelis techniką yra paėmę lizingu, yra įsipareigojimai bankams. Jei, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis augtų 1 proc. punktu, tokios didelės įtakos nebūtų, mes galbūt pasikalbėtume su bankais, atidėtume mokėjimus. Tačiau šiandien dienai mokesčiai auga dvigubai, mes esame šoke“, – kalbėjo ūkininkas.

Pasak jo, ūkininkams pikta ir dėl to, kad nebuvo suteiktas joks pereinamsis laikotarpis – jei iki Seimas iki liepos 1 d. patvirtins mokesčių reformą, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1 d.

„Niekas taip versle nedaro“, – tiesiai šviesiai rėžė Ovidijus.

Kiti į Vilnių atvykę ūkininkai kalbėjo, jog ir taip valstybei sąžiningai atriekia visas rinkliavas.

„Mes mokame mokesčius. Aš turiu 100 hektarų žemės, kasmet sumoku 15 tūkst. eurų žemės mokesčio vienas dirbdamas. Tai jei dar apmokestins tiek, iš kur reikės paimti“, – teigė taip pat iš Prienų rajono atvykęs ūkininkas Antanas.

Vienas iš protestų organizatorių A.Vanagas popiet naujienų portalui Lrytas sakė, jog apie bankrotus kalbėti dar kiek ankstoka, tačiau tai, jog mokesčių reforma iš pagrindų sukrės daugelį ūkių, abejoti neverta.

Pasak jo, poreikio didinti išlaidas gynybai niekas neginčija, o prisidėti prie valstybės saugumo privalo kiekvienas, tačiau planuojama mokestinė reforma negali trukdyti verslui veikti.

„Iš tikrųjų, apie bankrotus reikėtų kalbėti 2027 metais, kai reikės sumokėti mokesčius už 2026 metus. Esmė ta, kad bus nuimta didelė dalis pinigų į biudžetą ir ūkiai paprasčiausiai nebeturės lėšų investuoti į juos, kitaip sakant, plėtoti. Tai ypač pasijaus smulkiesiems ūkininkams, kurie gamina, perdirba, dalyvauja trumposiose grandinėse, tiekia maistą mokykloms, jiems tai bus ypač jautru. Įsivaizduokite, kad šie žmonės turės nuo pelno sumokėti 40 proc“, – teigė A.Vanagas.

Tiesa, ne visi ūkininkai pritaria protestams – Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga protestų nepalaiko ir sako, jog judėjimas gina tik stambiųjų ūkininkų interesus.

Visgi tokias kalbas A.Vanagas griežtai paneigė sakydamas, jog ši grupė neatstovauja sektoriaus interesams.

„Retorinis klausimas – ar 20 žmonių grupė gali kalbėti apie viso sektoriaus veiklą. Čia yra labai puikus ir iliustratyvus pavyzdys, kodėl mes kalbame apie Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą. Jaunųjų ūkininkų sąjungos lyderis Buivydas yra ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Žemės ūkio rūmai yra duotuojami valstybės pinigais ir jie atlieka visas funkcijas naudingas tai valdžiai, kad perneštų žinią. Šiuo atveju ta žinia dėl protestuojančių ūkininkų“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Kaip jau buvo skelbta, birželio 19 d. greta Seimo susirinkę ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės mokesčių reformą ir reikalavo, kad parlamentas sumažintų siūlomus gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifus. Įspėjamajame proteste „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai pasirodė su keliais šimtais traktorių. Apie tai daugau galima skaityti čia. 

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daug diskusijų sukėlusių GPM ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų.

Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikyti pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.

Dabar užregistruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau nei 36 VDU sudarančias pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).

Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.