Prašyta nenumatyti ribojimo, kad ši priemonė gali būti taikoma tik rūšiuojamo surinkimo būdu surinktų plastiko atliekų perdirbimui, t. y. pašalinti plastiko atliekų surinkimo būdą iš kriterijų sąrašo.
Komisija nustatė šiame veiksme buvus esminius lobistinei veiklai būdingus kriterijus: subjektiškumą – į ministeriją, kaip į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį, pagal kompetenciją kreipėsi bendrovė; ji kreipėsi dėl konkretaus teisės akto; bendrovė konkrečiai nurodė, kokios teisės akto nuostatos turėtų būti pakeistos ir kodėl; bendrovė pateikė ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir konkretų pasiūlymą, kaip pakeisti teisės aktą, ir siūlė inicijuoti keitimą. Atlikdama šiuos veiksmus bendrovė nebuvo užsiregistravusi lobiste.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, turi pateikti prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Komisija taip pat nusprendė, kad tuo pačiu raštu kreipdamasi į VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą „Energesman“ nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, nes nes finasavimų sąlygų aprašo keitimo iniciatyvos, rengimo, svarstymo ir priėmimo teisė priklauso Aplinkos ministerijai.
„Energesman“ kreipsis į teismą dėl VTEK sprendimo
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ kreipsis į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, su kuriuo nesutinka, teigta gautame pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ kreipsis į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, su kuriuo nesutinka, teigta gautame pranešime žiniasklaidai.
Įmonė teisme sieks įrodyti, kad nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, kai atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį į diskriminacinį ir ydingą teisinį reglamentavimą dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo.
Aiškinta, kad įmonė į ministeriją kreipėsi finansavimo skyrimo apraše pastebėjusi punktą, prieštaraujantį ES nustatytiems projektų atrankos ir finansavimo kriterijams, bendriesiems teisės principams ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.
„Keista, kad esame nubausti už kreipimąsi į mūsų sektorių prižiūrinčią ministeriją dėl pastebėto neatitikimo apraše. Jis diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus ir sudarė išskirtines sąlygas įmonėms, tvarkančioms plastiko atliekas iš rūšiavimo konteinerių, nors tai, mūsų nuomone, prieštarauja įstatymams, lygiateisiškumo principui, neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
„Energesman“ į Aplinkos ministeriją kreipėsi dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“. Pagal šį aprašą, ES finansavimas galėjo būti skiriamas tik atliekų tvarkymo įmonėms, kurios tvarko rūšiuojamuoju būdu surenkamas plastiko atliekas – iš geltonųjų plastiko konteinerių.
Vis dėlto, kol kas gyventojai į geltonuosius plastiko konteinerius išrūšiuoja tik apie pusę plastiko pakuočių. Kita pusė išmetama į mišrias komunalines atliekas – tokie plastikai atrenkami mišrių atliekų rūšiavimo gamyklose, kurios veikia visuose Lietuvos regionuose.
Pasak „Energesman“ vadovo, jei skiriamas ES finansavimas siekiant skatinti plastikų perdirbimą, tokiu atveju visos įmonės, tvarkančios tokias atliekas, turėtų turėti teisę kreiptis dėl finansavimo.
Pagal galiojusią aprašo redakciją, Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą operuojanti UAB „Energesman“ bei kitų regionų MBA operatoriai nebūtų galėję pretenduoti į ES paramą.
„Pamatę diskriminacinį apribojimą, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Centrinę projektų valdymo agentūrą, siūlydami įvertinti ydingą teisinį reglamentavimą, kuris diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus“, – pasakoja A. Blazgys.
Ministerija atsakė, kad šiuo finansavimu siekiama spręsti sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimą.
Pasak „Energesman“ vadovo, iš mišraus atliekų srauto išimtos plastiko atliekos yra žymiai sunkiau perdirbamos nei tos, kurias gyventojai išrūšiuoja į specialius konteinerius, todėl ir mišrių atliekų tvarkytojai turėtų galėti dalyvauti konkurse dėl paramos skyrimo.
„Žinome, kad ne viena atliekų tvarkymo įmonė taip pat kreipėsi į ministeriją dėl to paties aprašo ir negirdėjome, kad jie būtų nubausti už lobistinę veiklą, nors taip pat nėra registravęsi lobistų sąraše“, – atkreipia dėmesį A. Blazgys.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistine veikla nelaikoma, kai juridinis asmuo pareiškia nuomonę dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą.
„Mes konkretaus teisės akto projekto nerengėme ir nesiūlėme inicijuoti jo svarstymo, tik išreiškėme savo nuomonę dėl pastebėtos diskriminacinės nuostatos ir prašėme atsakingų institucijų vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir užtikrinti visiems lygias teises. Esame įsitikinę, kad nieko nepažeidėme, todėl skųsime komisijos sprendimą teismui“, – sako A. Blazgys.
Finansavimo aprašas, įmonės nuomone, prieštaravo Konkurencijos, Atliekų tvarkymo įstatymų, Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 metų plano normoms bei Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, kurie turi aukštesnę teisinę galią nei ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas aprašas.
„VTEK sprendimo ir protokolo su išsamiais motyvais ir argumentais dar nesame gavę, nors viešumoje jau esame paskelbti pažeidėjais. Nemanau, kad tai kuria bendradarbiaujančią atmosferą tarp priežiūros institucijų ir verslo“, – pastebi A. Blazgys.
Gavus pilną VTEK sprendimą, bus baigtas rengti kreipimasis į teismą. Tai įmonė gali padaryti per 30 dienų nuo komisijos sprendimo gavimo.
Aiškinta, kad įmonė į ministeriją kreipėsi finansavimo skyrimo apraše pastebėjusi punktą, prieštaraujantį ES nustatytiems projektų atrankos ir finansavimo kriterijams, bendriesiems teisės principams ir aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.
„Keista, kad esame nubausti už kreipimąsi į mūsų sektorių prižiūrinčią ministeriją dėl pastebėto neatitikimo apraše. Jis diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus ir sudarė išskirtines sąlygas įmonėms, tvarkančioms plastiko atliekas iš rūšiavimo konteinerių, nors tai, mūsų nuomone, prieštarauja įstatymams, lygiateisiškumo principui, neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
„Energesman“ į Aplinkos ministeriją kreipėsi dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“. Pagal šį aprašą, ES finansavimas galėjo būti skiriamas tik atliekų tvarkymo įmonėms, kurios tvarko rūšiuojamuoju būdu surenkamas plastiko atliekas – iš geltonųjų plastiko konteinerių.
Vis dėlto, kol kas gyventojai į geltonuosius plastiko konteinerius išrūšiuoja tik apie pusę plastiko pakuočių. Kita pusė išmetama į mišrias komunalines atliekas – tokie plastikai atrenkami mišrių atliekų rūšiavimo gamyklose, kurios veikia visuose Lietuvos regionuose.
Pasak „Energesman“ vadovo, jei skiriamas ES finansavimas siekiant skatinti plastikų perdirbimą, tokiu atveju visos įmonės, tvarkančios tokias atliekas, turėtų turėti teisę kreiptis dėl finansavimo.
Pagal galiojusią aprašo redakciją, Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą operuojanti UAB „Energesman“ bei kitų regionų MBA operatoriai nebūtų galėję pretenduoti į ES paramą.
„Pamatę diskriminacinį apribojimą, kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Centrinę projektų valdymo agentūrą, siūlydami įvertinti ydingą teisinį reglamentavimą, kuris diskriminavo mišrių atliekų tvarkytojus“, – pasakoja A. Blazgys.
Ministerija atsakė, kad šiuo finansavimu siekiama spręsti sunkiai perdirbamų plastiko atliekų perdirbimą.
Pasak „Energesman“ vadovo, iš mišraus atliekų srauto išimtos plastiko atliekos yra žymiai sunkiau perdirbamos nei tos, kurias gyventojai išrūšiuoja į specialius konteinerius, todėl ir mišrių atliekų tvarkytojai turėtų galėti dalyvauti konkurse dėl paramos skyrimo.
„Žinome, kad ne viena atliekų tvarkymo įmonė taip pat kreipėsi į ministeriją dėl to paties aprašo ir negirdėjome, kad jie būtų nubausti už lobistinę veiklą, nors taip pat nėra registravęsi lobistų sąraše“, – atkreipia dėmesį A. Blazgys.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistine veikla nelaikoma, kai juridinis asmuo pareiškia nuomonę dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą.
„Mes konkretaus teisės akto projekto nerengėme ir nesiūlėme inicijuoti jo svarstymo, tik išreiškėme savo nuomonę dėl pastebėtos diskriminacinės nuostatos ir prašėme atsakingų institucijų vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir užtikrinti visiems lygias teises. Esame įsitikinę, kad nieko nepažeidėme, todėl skųsime komisijos sprendimą teismui“, – sako A. Blazgys.
Finansavimo aprašas, įmonės nuomone, prieštaravo Konkurencijos, Atliekų tvarkymo įstatymų, Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 metų plano normoms bei Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, kurie turi aukštesnę teisinę galią nei ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas aprašas.
„VTEK sprendimo ir protokolo su išsamiais motyvais ir argumentais dar nesame gavę, nors viešumoje jau esame paskelbti pažeidėjais. Nemanau, kad tai kuria bendradarbiaujančią atmosferą tarp priežiūros institucijų ir verslo“, – pastebi A. Blazgys.
Gavus pilną VTEK sprendimą, bus baigtas rengti kreipimasis į teismą. Tai įmonė gali padaryti per 30 dienų nuo komisijos sprendimo gavimo.