„Sankcijų formavimo procesas, apskritai, gana klampus ir stringa visą laiką. Kad sankcijos galėtų būti reikšmingos, reikia įvykdyti visa tai, kas suplanuota. Tai dabar čia reiktų žiūrėt visą spektrą. Kokie judesiai vyksta G7-uose? Kas vyksta Jungtinėse Valstijose, kas vyksta Europos Sąjungoj? Europos Sąjungoj, aš sakyčiau, ne tik Slovakija, bet ir Vengrija daug ką stabdo ir čia viskas susiję su tuo, kad yra norima nuo 2027 metų riboti naftos, dujų tiekimą Europos Sąjungai. Jie reikalauja išlygų, reikalauja visokių išimčių ir tas Slovakijos sustabdymas, tai čia galbūt jų vardu vyksta procesas, bet už Slovakijos stovi ir daugiau tokių, kurie norėtų stabdyti. Europos Komisijos atstovai turėtų lankytis dar šią savaitę Bratislavoj ir matyt iki to laiko paaiškės, ar pavyks rasti tą kompromisą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, sprendimų paieškos stringa ne tik Europos Sąjungoje – nestabilumo ženklų nestokojo ir neseniai vykęs G7 susitikimas, iš kurio anksti išvyko JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai, pasak diplomato, siunčia papildomas abejones partneriams Europoje.
„Nebuvo sutarta dėl naftos kainos ribojimų. Nuo 60 dolerių iki 45 – jeigu būtų galima tą padaryti, tai tikrai būtų ženklu. Bet būtų dar ženkliau, jeigu amerikiečiai ryžtųsi pagaliau pradėti taikyti tą paketą, kuris jau seniai parengtas, turi absoliučios daugumos Senato pritarimą. Senatoriaus Grahamo iniciatyvoje parengtas paketas, ir vakar buvo toks žadantis pareiškimas iš senatoriaus – jis, žaisdamas golfą su prezidentu Trumpu, išgirdo, kad reiktų jau jį taikyti“, – pastebėjo ekspertas.
Tiesa, jis priminė, kad JAV prezidentui vis dar lieka teisė taikyti išimtis, tad net ir priėmus sankcijų paketą, neaišku, ar jis būtų įgyvendintas pilna apimtimi.
„Sakyti, kad nieko negalima padaryti, būtų netiesa. Jeigu efektyviai tai pavyktų pritaikyti, būtų labai daug naudos, ypač iš amerikiečių paketo. Faktiškai jis užkardytų visą žaliavų eksportą“, – teigė L. Linkevičius.
Anot jo, Europai veikti vienai yra sudėtinga, tačiau atsisakyti atsakomybės netinka.
Anot jo, Europai veikti vienai yra sudėtinga, tačiau atsisakyti atsakomybės netinka.
„Kad Europa nieko pati negali daryt – irgi taip negalima sakyti. Mes negalim būti tik vykdytojai kitų valios. Turim patys pradėti žaisti savo žaidimą. Be JAV daug ką padaryti sunku, bet sakyt, kad mes nieko negalim – tai tiesiog nepagarbu sau“, – kalbėjo diplomatas.
Svarstydamas apie galimus stipresnius spaudimo Rusijai mechanizmus, L. Linkevičius nurodo, kad vien jau Jungtinių Valstijų sankcijų paketo įgyvendinimas turėtų dramatišką poveikį.
„Tas, aišku, maitinimas karinio biudžeto būtent iš naftos vyksta Rusijoje – čia visi tą supranta. Jeigu tą paketą, ypač amerikiečių, pavyktų įgyvendinti – tai būtų gana dramatiška Rusijos ekonomikai“, – sakė L. Linkevičius.
Paklaustas, kodėl JAV vis dar nesiima ryžtingų veiksmų, diplomatas neslėpė apmaudo.
„Čia ir yra didžiausia mistika. Buvo duotos dvi savaitės rusams, kol paaiškės, ar jie tikrai nori taikos. Paskui dar dvi savaitės. Dabar, neseniai, sekretorius Rubio pasakė: dar kol kas neketiname įvesti sankcijų. Tai ko jie laukia? Ukrainiečiai laukia sankcijų ir karinės paramos. Rusai laukia, kad gal suspės priversti Ukrainą kapituliuoti. Lieka klausimas – ko laukia amerikiečiai?“ – svarstė L. Linkevičius.
Jo teigimu, galima tik spėlioti, ar JAV sąmoningai laiko stipriausias priemones „atsargai“, laukdamos dar įtemptesnių momentų. Visgi, esminių atsakymų, pasak eksperto, iki šiol nėra.
„Tokių keistų prielaidų daug galima daryti. Gal laukia, kad nebeliks jėgų ukrainiečiams priešintis. O gal nulems tai, ką sakė prezidentas senatoriui Grahamui – kad reikia tas ryžtingesnes sankcijas įvesti. Mes patys neturim atsakymų į tuos klausimus. Tik turim nuotrupas komentarų“, – pažymėjo ekspertas.
JAV Senate, pasak L. Linkevičiaus, vis dar yra nuomonių, kad Ukraina gali laimėti karą, jei bus įvykdyti būtini „jeigu“. Tačiau be jų – pergalė neįmanoma.
„Ukrainiečių pergalė įmanoma, bet reikia apsispręsti, kieno pusėj esame ir ko norime sulaukti iš šio karo“, – pabrėžė diplomatas.
Vis dėlto, kai dalis ES valstybių pačios blokuoja sprendimus, kyla klausimas, ar ne pati Europa siunčia silpną signalą Vašingtonui.
„Siunčiam žinutę patys sau pirmiausia. Mes turėtume patys save pradėti gerbti. Juk pirmas sankcijų paketas jau turėjo būt gniuždantis. Turėjo grąžinti Rusiją į XVIII amžių, atsimenat tuos pareiškimus? O dabar kalbam apie 18-ąjį paketą, kurio neišspaudžiam. Tai rodo ES negebėjimą laiku priimti sprendimus. Kyla daug klausimų, į kuriuos reikės atsakyti patiems. Amerikiečiai už mus jų neatsakys“, – teigė L. Linkevičius.
Nepaisant visų abejonių ir vilkinimų, buvęs ministras vilčių nepraranda.
„Viltis yra pagrindinis mūsų variklis. Ir tiesą sakant, ar mes turim teisę dabar kažkaip abejoti, pavargti nuo to visko? Mes turime tęsti. Potencialiai Rusija negali laimėti ir nelaimės. Bet tas mūsų trypčiojimas prives prie dar daugiau aukų, kurias dabar moka ukrainiečiai. Mes juk nemokam. Tokia ir teisybė“, – sakė L. Linkevičius.