Triukšmas dėl premjerui Gintautui Paluckui iš dalies priklausančiai įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės paskolos iškėlė neatsakytų klausimų. Vienas jų – ar pinigų dalytojai nesiekė pelnyti naujos valdžios palankumo?

Per tris šimtus solidžias algas gaunančių darbuotojų turintis Nacionalinis plėtros bankas ILTE yra vietoj keturių buvusių institucijų įsteigta įmonė, kurios savininko teises valstybė patikėjo Finansų ministerijai.

Kol kas ILTE tik dalija verslui skirtą Europos Sąjungos paramą ir biudžeto lėšas, bet tai daro ne itin sėkmingai. Bent toks įspūdis gali susidaryti klausantis Valstybės kontrolės išvadas nagrinėjusio Seimo Audito komiteto atstovų.

Kontrolierių išvadose nustatyta nemažai ILTE veiklos trūkumų, todėl kai kurie politikai neatmetė minties, kad su premjeru susijusiai įmonei „Garnis“ skirta paskola galėjo būti sūris, kuriuo G.Palucką galbūt norėta įvilioti į spąstus. Ar tokia prielaida galima?

[[ge:lrytas:lrytas:38391428]]

Buvo iš anksto įspėtas

„Lietuvos ryto“ kalbinti politikai pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, jog pats G.Paluckas turėjo pasirūpinti, kad jam einant premjero pareigas nekiltų dviprasmybių.

Teigiama, kad prieš sėsdamas į premjero kėdę G.Paluckas netgi buvo bičiulių ir koalicijos partnerių draugiškai perspėtas apsidairyti, ar paskui jį nesivelka kokios nors uodegos, kurios vėliau jam gali trukdyti darbuotis ir susitelkti į ypač svarbias pareigas.

Neoficialiomis žiniomis, būsimam Vyriausybės vadovui kolegiškų patarimų nepagailėjo ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Jis G.Palucką ragino nebandyti būti ir politiku, ir verslininku.

[[ge:lrytas:lrytas:38447452]][[ge:lrytas:lrytas:38455177]][[ge:lrytas:lrytas:38460817]]

Jau kilus skandalui Seimo pirmininkas kalbėjo, kad G.Paluckas subręs ir politinę karjerą atskirs nuo netiesioginio dalyvavimo versle. To po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jau neatmetė ir pats premjeras. Jis aiškino, kad labai rimtai svarsto galimybę jam priklausančias akcijas laikinai perduoti valdyti teisininkams.

Keista, bet premjeras apskritai nebuvo linkęs sureikšminti istorijos, dėl kurios opozicija reikalauja jo galvos. Politikas tikino, kad jo įsteigtų įmonių veikloje nedalyvauja, ir todėl nemato reikalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE.

Vyksta net keli tyrimai

Kodėl kilo triukšmas dėl premjero įmonei suteiktos paskolos?

Kaip atskleidė „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas, jaunam verslui skirtą 200 tūkst. eurų paskolą G.Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo, kai socialdemokratų lyderis jau buvo tapęs premjeru.

Vėliau Vyriausybė priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus. Dėl to Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą, ar premjeras nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo kreditinio sukčiavimo. Kitaip tariant, kilo įtarimų, ar „Garniui“ skirti pinigai negalėjo pasiekti kitos daug anksčiau premjero įsteigtos įmonės „Emus“.

G.Paluckas valdo kontrolinį šios įmonės akcijų paketą, bet prieš dešimtmetį įsteigta užsienio rinkai akumuliatorių valdymo sistemas gaminanti „Emus“ negalėjo pretenduoti į jaunam verslui remti skirtą finansavimą.

Todėl spėjama, kad šiuos ribojimus esą galėjo būti bandoma apeiti praėjusių metų pradžioje įsteigiant „Garnis“, kurios 49 proc. akcijų priklauso G.Paluckui, likusios – M.Milašauskui.

Tiesa, ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Seimo nariams aiškino, kad įmonė įsteigta ne prieš pat paraiškos pateikimą, be to, iš pradžių „Garnis“ ieškojo kitų finansavimo šaltinių – tarėsi su viena kredito unija.

Nors abi bendrovės turi tuos pačius savininkus ir yra įsikūrusios tuo pačiu adresu, ILTE nenustatė teisės aktų ar taisyklių pažeidimų.

Aiškinama, kad šiuo metu galiojančios taisyklės per akcininkus susijusių įmonių netraktuoja kaip susijusių tarpusavyje. Tiesa, pripažįstama, kad toks traktavimas gali būti pernelyg siauras.

Matė didesnę riziką

Bet kokiu atveju apie šią landą buvo žinoma tiek bankui, tiek naujam premjerui, bet nei jis, nei ILTE nesistengė jos užlopyti.

ILTE iškeltą sąlygą „Garnis“ – padidinti įstatinį kapitalą – bendrovės akcininkai įvykdė paskutinėmis praėjusių metų gruodžio dienomis, nors sprendimas dėl paskolos šiai įmonei jau buvo priimtas gruodžio 13-ąją.

Tai patvirtinusi ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad politiškai pažeidžiami klientai: „Tokiais atvejais taikomos sustiprintos tapatybės nustatymo procedūros, tikrinama lėšų ir turto kilmė, gaunamas vyresniosios vadovybės pritarimas dalykiniams santykiams užmegzti ar tęsti, taip pat vykdoma sustiprinta dalykinių santykių stebėsena.“

Bet kodėl paraiška dėl paskolos buvo patvirtinta nesulaukus akcininkų sprendimo padidinti įstatinį kapitalą?

G.Gečiauskienė aiškino, kad tai yra įprasta praktika: „Sutartis su klientu sudaroma tik tada, kai jis išpildo visas sutartines sąlygas.

Klientai iš anksto negali žinoti visų finansavimui užsitikrinti reikalingų sąlygų, tad ir didinti kapitalo ar atlikti nuosavos dalies investicijų nežinant, ar bus gautas finansavimas, nėra tikslinga.

Tokiu būdu taip pat mažiname biurokratinę naštą ir padedame klientams sutrumpinti procedūros laiką, neatmesdami paraiškos, bet suteikdami galimybes įvykdyti reikiamas sąlygas iki sutarties pasirašymo.“

Abejonės dėl terminų

Vis dėlto su premjeru susijusiam startuoliui taikyta sparta užkliuvo ne vienam politikui. Ar visais atvejais ILTE sukasi taip spėriai?

G.Gečiauskienė tikino, kad per 28 darbo dienas atliktas „Garnio“ paraiškos įvertinimas atitinka bendra tvarka numatytų vertinimo procedūrų trukmę, nes teisingai pateiktos paraiškos paprastai išnagrinėjamos per 30 darbo dienų.

[[ge:lrytas:lrytas:38464606]]

Tačiau tokie ILTE atstovų teiginiai prieštarauja tam, ką savo išvadose teigia Valstybės kontrolė.

Kontrolierių teigimu, išnagrinėjus penkias finansavimo priemones buvo nustatyta, kad leidžiami paraiškų vertinimo terminai yra viršyti nuo 3 iki 95 proc. atvejų.

Antai ILTE administruojamoje priemonėje „Milijardas verslui“ paraiškų vertinimo terminas apskritai nebuvo nustatytas ir penkis mėnesius nebuvo pasirašyta nė viena sutartis.

Anot kontrolierių, kai ILTE pareiškėjų prašo patikslinti pateiktus duomenis ar pateikti papildomą informaciją ir nenustato maksimalaus dokumentų teikimo ar tikslinimo termino, bendra paraiškos vertinimo trukmė gali užsitęsti tris mėnesius ar ilgiau.

Bet ILTE Veiklos plėtros tarnybos vadovė Inga Beiliūnienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad pagal priemonę „Startuok“ finansuojami jauni verslai ir mažiau kompleksiški projektai, jų vertinimas užtrunka greičiau būtent dėl priemonės finansuojamos veiklos specifikos.

Tokių apyvartinių paskolų, kokia buvo skirta „Garnis“, vertinimas esą daug paprastesnis.

Gerai gyvena iš palūkanų

Valstybės kontrolės išvadas dar iki kilusio skandalo išnagrinėjęs Seimo Audito komitetas atkreipė dėmesį ir į kitus ILTE veiklos trūkumus.

Politikams, kaip ir kontrolieriams, labiausiai kliūva tai, kad verslui skirta valstybės parama jį pasiekia vėluodama, o net 60 proc. skirto finansavimo nepanaudojama.

Antai iš 5,3 mlrd. eurų planuojamų skirti pinigų daugiau kaip 3,2 mlrd. eurų dar nepaskirstyta galutiniams naudos gavėjams. Iš jų maždaug 1 mlrd. eurų, kurie turėtų keliauti tiesiogiai verslui, ILTE investuoja į terminuotuosius indėlius ir vertybinius popierius.

Pernai per devynis mėnesius įmonė iš tokio „laikinai laisvų lėšų įveiklinimo“ uždirbo per 45 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiktais duomenimis, iš kapitalo ir jai pavestų valdyti fondų laikinai laisvų lėšų šių metų kovą ILTE buvo sudariusi 121 terminuotojo indėlio, kurių suma – 743,7 mln. eurų, sutartį su galimybe šias sutartis bet kada nutraukti.

Dar 301 mln. eurų be apribojimų buvo laikoma Lietuvos banko ir beveik 23,5 mln. eurų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atsiskaitomose sąskaitose už vidutiniškai 2,2 proc. palūkanas.

Politikai stebėjosi, kad Lietuvos verslui skirta parama buvo investuota į Bulgarijos, Vengrijos ir kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius. Tiesa, tai ILTE leidžia sočiai gyventi. Viešai skelbiamais duomenimis, vidutinis Nacionalinio banko darbuotojų atlyginimas siekia 7,5 tūkst. eurų.

Deficitą kuria dirbtinai?

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius teigė, kad Valstybės kontrolės išvados patvirtina nuogąstavimus, jog nors pinigų yra kaip šieno, verslui, ypač vidutiniam, jie sunkiai pasiekiami.

„ILTE nesusitvarko su jai skirtomis užduotimis ir nepasiekia deklaruojamų tikslų. Paraiškos nagrinėjamos itin ilgai.

Kontrolė nustatė, kad šis procesas užtrunka tris mėnesius, o mūsų komitetą pasiekė informacija, kad paraiškos atmetamos ir po devynis mėnesius trunkančio jų vertinimo“, – tvirtino A.Skardžius.

Anot politiko, dabartinė sistema veikia neefektyviai – nėra sukurtas finansinio poreikio ir poveikio ekonomikai vertinimas, trūksta rizikų valdymo instrumentų.

„Bene keisčiausiai atrodo tai, kad ILTE veikla net nėra pakankamai skaitmenizuota. Šis bankas vis dar veikia lyg akmens amžiuje“, – pridūrė Seimo komiteto vadovas.

A.Skardžius svarstė, kad viešumo trūkumas ir daug ILTE veiklą lydinčios biurokratijos gali būti neatsitiktiniai, – taip esą gali būti siekiama dirbtinai sukurti pinigų deficitą.

„Tai – nusikalstamas aplaidumas. Pinigai nepasiekia verslo, kuris tų pinigų laukia, o guli kažkur bankuose ar yra investuojami į vertybinius popierius už mažesnes palūkanas, nei jas galėtų sumokėti mūsų verslas.

ILTE tuos pinigus laiko bankuose ir gali sau gyventi pilnais žandais kaip žiurkėnai grūdų aruoduose, nes pinigai nuo milijardų vis tiek byra“, – kalbėjo politikas.

Ar ILTE veiklos trūkumai negalėjo būti pakankamas motyvas paversti premjerą skolininku ir tikėtis užsitikrinti jo vadovaujamos Vyriausybės palankumą?

To paklaustas A.Skardžius vengė tiesaus atsakymo.

„Kaip galima už čiulpinuką nusipirkti ramybę? Be to, bankas galėjo nežinoti, kad paskolą suteikia su premjeru susijusiai įmonei.

Juk, kaip pažymėjo Valstybė kontrolė, ILTE sistemos nėra skaitmenizuotos, viskas ten pildoma pieštuku ant popieriaus.“

Prielaidas vertino atsargiai

Audito komitetui priklausantys opozicijos atstovai kol kas irgi atsargiai vertino prielaidas, kad ILTE galėjo būti netgi labiau suinteresuota duoti „Garniui“ lengvatinę paskolą nei bendrovei ją gauti.

„Kad norai galėjo ir sutapti, sunku neigti. Bet tam reikia išsamesnės analizės. Svarbu žinoti, ar bankas kitoms įmonėms suteikia paskolas, jei jos dar nėra paleidusios gaminio į gamybą.

Teoriškai toks įsivaizdavimas apie ILTE norą užsitikrinti Vyriausybės vadovo palankumą yra įmanomas – štai skiriama paskola ir premjeras bus dėkingas.

[[ge:lrytas:lrytas:38464605]]

Bet negalime kaltinti, kad premjeras būtent taip ir buvo nusiteikęs arba ILTE skyrė paskolą tik dėl to. Tai tas atvejis, kai negali nei patvirtinti, nei paneigti, o kaltinti, kad buvo noras užsitikrinti naujos valdžios prielankumą tiesmukai, irgi nėra kaip“, – „Lietuvos rytui“ sakė komitetui priklausantis konservatorius Jurgis Razma.

Tačiau politikas neabejojo, kad ILTE buvo žinoma, kas yra paskolą gavusios įmonės akcininkai.

„Akivaizdu, jog G.Paluckas tam tikru momentu suvokė, kad teisės aktai aiškiai neapibrėžia, kas yra susijusios įmonės. Skaidriai veikiantis politikas neturėtų naudotis spraga, bet siūlyti ją taisyti.

O ILTE nuėjo formaliu keliu – pagal turimą aprašą, pagal kurį „Emus“ ir „Garnis“ nėra laikomos susijusiomis“, – svarstė opozicijos atstovas.

Atmetė 70 procentų paraiškų

ILTE duomenimis, dėl įvairių priežasčių atmesta maždaug 70 proc. pagal „Startuok“ priemonę pateiktų paraiškų, tai lemia finansuojamų projektų rizikingumas.

Bendra „Startuok“ skirta suma yra 51,8 mln. eurų, o šiuo metu pasirašyta sutarčių, kurių vertė – beveik 33 mln. eurų.

„Kiekvieną paraišką vertiname individualiai, atsižvelgiame į verslo idėją, prognozuojamus pinigų srautus, jų pakankamumą aptarnauti paskolą“, – aiškino ILTE atstovai.

STT tiria kitą informaciją

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį vakarop pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl naujausios žurnalistiniame tyrime paviešintos informacijos apie premjero Gintauto Palucko verslo ryšius, paaiškėjus daugiau kitos informacijos sekmadienį, skelbė ELTA.

„Gavusi Generalinės prokuratūros pavedimą atlikti aplinkybių patikslinimą dėl sekmadienį viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų apie verslo interesus, siejamus su ministru pirmininku, ir priimti sprendimą Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) nustatyta tvarka, bei įvertinusi tam reikalingos surinkti informacijos apimtį, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus siekiama nustatyti, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika“, – rašoma pranešime.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Daugiau apie tai galima skaityti čia.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Saldi paskola apkarto ir gavėjui, ir davėjui: dėl ko buvo perspėtas G. Paluckas ir į kokius spąstus galėjo įkliūti