Kol Nyderlandai ir Belgija jau perdirba apie 30 proc. išteklių, Lietuvoje šis rodiklis nesiekia nė 4 proc. Nemažai verslų vis dar linkę rinktis pigesnius, aplinkai žalingus sprendimus, o sisteminių pokyčių trūksta.
Ekspertai įspėja: kiekviena neatlikta žiediškumo reforma Lietuvai kainuoja darbo vietas, investicijas ir augimą.
Atsiliekame nuo ES vidurkio
Susiję straipsniai
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ – nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas skatinti ir diegti žiedinės ekonomikos principus Lietuvoje.
Organizacijos vadovas Domantas Tracevičius atkreipia dėmesį, kad žalia transformacija Lietuvoje vyksta pernelyg lėtai. Tai patvirtina ir Eurostat skelbiamas žiediškumo indeksas. Jis vertina, kiek efektyviai šalies ekonomika naudoja išteklius, mažina atliekas bei perdirba medžiagas.
„Žvelgiant Lietuvos ekonomikos mastu, šiame indekse sukamės ties 4 proc. riba ir esame Europos sąjungos „uodegoje“. Tokios valstybės, kaip Nyderlandai, Belgija siekia apie 30 proc.
Esame perspektyvi šalis ir galime pasiekti gerokai daugiau. Tačiau pokyčiams reikia geresnės reguliacinės aplinkos, kuri skatintų vartotoją ir apribotų verslo netvarių pasirinkimų galimybes“, – sako D.Tracevičius.
Pasak pašnekovo, žiedinės ekonomikos principus verslas dažniausiai taiko tada, kai tai apsimoka, tačiau šios informacijos kartais trūksta.
„Senasis gamybos būdas atrodo patogesnis, todėl daugelis verslų iš įpročio lieka prie senų, aplinkai nenaudingų ir mažiau efektyvių sprendimų.
Labai gaila, kad dalis verslų priešinasi perėjimui prie žiediškesnių praktikų – ar tai būtų pakuotės, ar gamyba. Nenorint pokyčių, turime stagnaciją“.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors visuomenėje tvarumo tema populiarėja, vartotojai vis dar nėra pakankamai pratę prie žiedinės ekonomikos principų, nors galėtų iš jų gauti daug naudos.
Vienas iš ryškesnių teigiamų pavyzdžių – Lietuvoje veikiančios užstato sistemos įdiegimas, kuris galėjo vykti tik dėl reguliacinių pokyčių. Tačiau tokių pokyčių reikia ir kitose srityse.
„Žiediniai principai ypač naudingi ekonomiškai. Lietuva neturi daug žaliavų, skirtingų pramonės šakų. Labai didelė dalis daiktų yra importuojama. Ypač viskas, kas susiję su metalais, elektronika. Jeigu atsirastų prievolės gamintojams ir importuotojams finansuoti jų taisymą, matytume ciklo užsidarymą,“ – sako D.Tracevičius.
Anot jo, tai leistų prekes taisyti vietoje, užuot nuolat importavus naujas. „Prekės būtų sutaisomos Lietuvoje ir toliau naudojamos, be poreikio papildomai importuoti. Tai būtų pergalė mūsų šalies ekonomikai ir vartotojams“, – įsitikinęs ekspertas.
Jis pažymi, kad verslo paramos priemonės dažnai orientuotos į pavienius žalius projektus, tačiau trūksta sisteminės paramos. Būtent ji skatintų įmones transformuotis remiantis žiedinės ekonomikos principais.
„Deja, neretai po vienkartinių projektų verslai vėl grįžta prie senų, netvarių praktikų. Dėl to stokojame realaus proveržio sprendžiant klimato, išteklių švaistymo ir biologinės įvairovės problemas“, – apibendrina pašnekovas.
Dėmesys tvariai tekstilei
„Lindström“ – Suomijoje įkurta šeimos tekstilės paslaugų įmonė, teikianti darbo drabužių, kilimėlių, higienos priemonių ir pramoninių šluosčių nuomą. Ji veikia 24 šalyse Europoje ir Azijoje, taip pat ir Lietuvoje.
Pasak įmonės marketingo ir komunikacijos vadovės Rasos Šlekienės, „Lindström“ savo veiklą žiedinės ekonomikos principais grindžia jau 177 metus. Ši filosofija apima tiek pačios įmonės veiklą, tiek tvarumo skatinimą klientų tarpe.
„Mūsų teikiamos tekstilės nuomos paslaugos padeda sumažinti sąnaudas, taupyti laiką ir efektyviau naudoti išteklius. Kartu mažėja ir įmonių ekologinis pėdsakas – CO₂ emisijos, vandens ir energijos sąnaudos, reikalingos tekstilės gaminių priežiūrai“, – aiškina įmonės atstovė.
Ji teigia, kad nuomojami gaminiai yra pagaminti iš patvarių ir aukštos kokybės medžiagų, o jų gyvavimo ciklas prailginamas reguliariai juos prižiūrint bei taisant.
„Vien 2024 metais pasauliniu mastu buvo sutaisyta 4,9 mln. tekstilės gaminių. Rūpinamės ir tekstilės perdirbimu – 2024 metais jau perdirbome daugiau nei 70 proc. susidėvėjusių darbo drabužių.
Taip pat aktyviai diegiame sprendimus, susijusius su perdirbtų medžiagų panaudojimu naujos tekstilės gamyboje – 2024 m. 36 proc. mūsų perkamos tekstilės sudėtyje sudarė perdirbti arba biologinės kilmės pluoštai“, – sako R.Šlekienė.
Įmonė vadovaujasi „Prodem“ principu – siuvama tiek drabužių, kiek jų reikia klientui. Nuoma leidžia efektyviai valdyti tekstilės srautus: drabužiai reguliariai pristatomi, surenkami ir skalbiami, optimizuojant vandens, energijos ir kuro sąnaudas.
Pasak R.Šlekienės, tekstilės gaminių gyvavimo trukmė „Lindström“ sistemoje vidutiniškai siekia 3–5 metus, tačiau su nuoseklia priežiūra gali būti dar ilgesnė.
Baigus tarnavimo laiką, dauguma tekstilės gaminių perdirbami: mechaninio perdirbimo technologijos leidžia gaminti naujus pluoštus, naudojamus izoliacijai, techninei tekstilei ar akustinėms plokštėms.
Tačiau audinių mišrumas ir įvairios detalės apsunkina perdirbimą, o rinkoje trūksta paklausos perdirbtiems pluoštams.
„Skatiname ne tik perdirbimą, bet ir pakartotinį naudojimą – edukuojame tiek įmonių viduje, tiek visuomenėje, ragindami taisyti drabužius, pernaudoti juos arba kūrybiškai pritaikyti naujam funkcionalumui. Tai yra neatsiejama mūsų žiedinės ekonomikos filosofijos dalis“, – pabrėžia R.Šlekienė.
Jos teigimu, žiedinės ekonomikos sėkmei versle svarbus tiek technologinis atsinaujinimas, tiek ir tvari įmonės kultūra, įtraukiant darbuotojus ir formuojant atsakingus kasdienius įpročius.
Mažiau maisto atliekų ir efektyvesnė gamyba
„Biržų duona“ – viena didžiausių kepyklų Lietuvoje, kurios veikla orientuota į kokybę ir tvarumą. Įmonės rinkodaros vadovė Natalija Kurganovė pasakoja, kad efektyvus gamybos planavimas ir racionalus išteklių naudojimas yra svarbūs įmonės strateginiai tikslai.
Vienas iš jų yra maisto atliekų kiekio mažinimas ir brokuotų gaminių pakartotinis panaudojimas. Taip pat – vartotojų švietimas maisto švaistymo prevencijos tema.
„Maisto atliekos gamyboje susidaro iš dviejų pagrindinių šaltinių. Pirmasis iš jų – lentynos standarto neatitinkantys, arba brokuoti, gaminiai. Mūsų tikslas yra išlaikyti rodiklį žemesnį nei 1 proc., ką pastaruosius ketverius metus sėkmingai darome“, – sako N.Kurganovė.
Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra gamybos procesų automatizavimas, ypač smulkiosios konditerijos srityje, kurioje daug darbų anksčiau atlikta rankomis.
„Investicijos į gamybinius įrenginius leis sumažinti lentynos standarto neatitinkančios produkcijos kiekį, o tuo pačiu ir brokuotų gaminių kiekį“, – sako įmonės atstovė.
Trečdalis brokuotų gaminių yra parduodami su nuolaida, daugiausia – pačioje Biržų kepyklėlėje. Tačiau daug dėmesio skiriama ir tvariam antram produktų panaudojimui.
„Tai darome jau nuo 2016 metų, kai mūsų technologai sukūrė duonos raugą, kuris „maitinamas“ naudojant miltus, paruoštus iš lentynos standarto neatitinkančių duonų. Vėliau su šiuo raugu yra užmaišoma nauja duonos tešla.
Nuo 2019 metų gaminame granolą, kuriai naudojame karamelizuotus lentynos standarto neatitinkančios duonos gabalėlius.
Nors šie du gaminiai yra svarbiausi, leidžiantys panaudoti didelę dalį brokuotos produkcijos antrą kartą, nuolat ieškome būdų panaudoti net ir nedidelius brokuotų produktų kiekius“, – aiškina N.Kurganovė.
Įmonė taip pat aktyviai kuria naujus produktus. Pavyzdžiui, ledai su duonos trupiniais ar šokoladas su duonos granola. Pašnekovės teigimu, receptūrų paieškose susijungia dėmesys tvarumui, nauji skoniai ir mokslo pažanga.
„2023 metais kartu su Kauno technologijos universitetu pradėjome dirbti ties nauju projektu, leidžiančiu dar universaliau panaudoti duonos trupinius.
Šiandien, specialių fermentų dėka, lentynos standarto neatitinkančią duoną galime paversti sirupu. Jis puikiai pakeičia cukrų duonos gaminiuose. Tai unikalus ingredientas, kurį Lietuvoje turime ir gamybos procesuose pritaikome pirmieji“, – pasakoja rinkodaros vadovė.
Socialinė atsakomybė ir tvarus atliekų tvarkymas
„Biržų duona“ aktyviai rūpinasi ir socialine atsakomybe, bendradarbiaudama su labdaros organizacijomis, kurioms perduoda savo gaminius.
„Stengiamės išvengti maisto švaistymo, todėl bendradarbiaujame su Biržų rajono ir visos Lietuvos labdaros organizacijomis. Joms perduodame tuos gaminius, kurie neatitinka mūsų standartų.
Taip pat produkciją, kuri mūsų sandėlyje yra besibaigiančio galiojimo ir nespėtų klientų pasiekti pati šviežiausia“, – aiškina N.Kurganovė.
Atliekos, kurių jau negalima panaudoti maisto gamyboje, yra rūšiuojamos ir perduodamos partneriams. Čia jos tampa naudingu ištekliumi.
„Maisto atliekomis laikome tik tuos gaminių likučius, kurių negalime tinkamai panaudoti kitiems gaminiams. Tai įvairios sanitarinės atliekos – neiškepti tešlų likučiai, trupiniai, kriaukšlės, panaudotas gruzdinimo aliejus ir panašiai.
Šias atliekas perduodame partneriams, kurie jas pritaiko biodujų, komposto ir gyvulių pašarų gamybai. Pavyzdžiui, duonos trupinius už simbolinį mokestį parduodame vietiniams ūkininkams gyvulių pašarams, o panaudotas aliejus bei kitos sanitarinės atliekos yra perduodamos biodujų ir komposto gamybai“, – sako rinkodaros vadovė.
Kodėl verta investuoti į žiedinius sprendimus?
Žaliųjų finansų instituto (ŽFI), vienintelio Lietuvoje žinių ir kompetencijų centro žaliojo finansavimo klausimais, ekspertė Nora Marija Laurinaitytė pažymi, kad žiedinės ekonomikos iniciatyvos verslui ne tik padeda tausoti aplinką, bet ir generuoja ilgalaikę finansinę naudą.
„Tai – strateginis pokytis, kuris suteikia ilgalaikę finansinę naudą nuo gamybos sąnaudų mažinimo efektyviau naudojant išteklius iki naujų klientų pritraukimo, atliepiant augantį vartotojų bei investuotojų poreikį tvarumui.“
N.M.Laurinaitytė primena, kad žiedinė ekonomika skiriasi nuo tradicinio vartojimo modelio, kuris veikia pagal „imk – gamink – išmesk“ principą.
„Vietoje to žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, taikant pažangų produktų projektavimą, pakartotinį jų naudojimą ir taisymą, perdirbimą bei naujoviškus verslo modelius. Pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūloma jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslauga,“ – aiškina ji.
„Norint veiksmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, pirmiausia reikia aiškiai įsivertinti, kur susidaro daugiausia atliekų, ar produktai perdirbami, ar gali būti taisomi. Kai žinoma esama situacija, galima išsikelti realius ir pamatuojamus tikslus. Pavyzdžiui, mažinti pakavimo atliekų kiekį, naudoti daugiau antrinių žaliavų, pertvarkyti produktų dizainą taip, kad jie būtų ilgaamžiškesni ar lengviau perdirbami“, – aiškina ekspertė.
„Žiediškumui būtinas sisteminis mąstymas ir bendradarbiavimas tiek įmonės viduje, tiek su ekosistema. Svarbu įtraukti visą vertės grandinę ir darbuotojus: dažnai būtent jų sprendimai lemia pokyčių efektyvumą“ – teigia ji.
Daugelis įmonių nori būti „žalesnės“, bet sunku tai įrodyti ar pamatuoti. Todėl, anot N.M.Laurinaitytės, svarbu naudoti aiškius rodiklius.
„Pavyzdžiui, kiek kilogramų atliekų sugeneruojama vienam produkto vienetui? Kiek procentų žaliavų yra antrinės kilmės? Ar pakuotės perdirbamos? Taip pat verta sekti CO₂ emisijas, energijos ir vandens vartojimą,“ – sako specialistė.
Ji rekomenduoja verslams atlikti žiediškumo auditą, siekti žiediškumo sertifikavimo.
„Žiediškumo auditas įvertina visą įmonės veiklą per gyvavimo ciklo prizmę, o ISO 59020 padeda matuoti ir vertinti žiedinės ekonomikos veiklos efektyvumą“.
Lietuvoje jau matome ne vieną žiedinių iniciatyvų pavyzdį. Pavyzdžiui, „Panevėžio stiklas“ perdirba stiklo duženas, „Ekobazė“ užsiima pakuočių ir stiklo perdirbimu, „EMP Recycling“ tvarko elektronikos ir metalo atliekas,„Vilniaus vandenys“ nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui, o VMG grupė gamybos drožles paverčia medžio plokščių žaliava.
„Ką kiti verslai galėtų iš to išmokti? Pirmiausia – keisti požiūrį į atliekas. Vietoj to, kad į jas žiūrėtume kaip į sąnaudas, turėtume matyti galimybes: antrinė žaliava, energijos šaltinis, naujas produktas ar net paslauga.
Taip pat svarbu bendradarbiauti – dažnai vienos įmonės atliekos gali būti kitos įmonės žaliava“, – pabrėžia N.M.Laurinaitytė.