Tiek verslas, tiek gyventojai, net ir jausdamiesi teisūs, nedažnai ryžtasi ginti savo poziciją kilus ginčams dėl mokesčių. O dėl mokesčių reformos paketo neaiškumų gali būti dar daugiau.

Birželio pradžioje laidų vedėjas Andrius Tapinas dėkojo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) už tai, kad pastaroji, priimdama sprendimą, pritaikė teisingumo ir protingumo principus.

„Laisvės TV“ tuomet surinko dešimtis tūkstančių eurų Ukrainoje žuvusio Lietuvos kario Tomo Valentėlio šeimai.

Bet buvo susidurta su problema: pagal įstatymo raidę nuo šios sumos viešoji įstaiga turėtų sumokėti pelno mokestį, o paramos gavėjai – dar ir gyventojų pajamų mokestį (GPM).

[[ge:lrytas:lrytas:38520664]]

Vis dėlto VMI nurodė, kad ypatingais atvejais galima vadovautis turinio, o ne formos viršenybe, todėl surinktų lėšų nutarta neapmokestinti.

Tačiau, kaip rodo ginčų su VMI praktika ir statistika, tokie kriterijai taikomi toli gražu ne visais atvejais.

[[ge:lrytas:lrytas:38255788]][[ge:lrytas:lrytas:38250090]][[ge:lrytas:lrytas:38537199]]

Tiktai lašas jūroje

Teisininkas, advokatų kontoros „Walless“ partneris Mindaugas Lukas pastebėjo, jog Mokestinių ginčų komisija (MGK), į kurią kreipiamasi dėl VMI priimtų sprendimų, per 2023 metus skelbiasi išnagrinėjusi ginčų dėl maždaug 15,9 mln. eurų priskaičiuotų mokesčių. Palyginti su apie 13 mlrd. eurų per metus siekiančiomis mokestinėmis pajamomis, tai sudaro itin mažą procentą.

„Tačiau jei į mokestinių ginčų statistiką pažvelgsime giliau, pamatysime, kad, kaip skelbia VMI, pastaraisiais metais daugiau kaip 90 procentų ginčų išsprendžiama VMI naudai.

Pačios MGK statistika tai iš esmės patvirtina, nes tais pačiais 2023 metais iš 15,9 mln. eurų ginčytų mokesčių sumos panaikinta vos 1,7 mln. eurų“, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ rašė advokatas.

Kaip M.Lukas sakė „Lietuvos rytui“, VMI priskaičiavus papildomas mokėtinas sumas pirmiausia gyventojai ar verslas svarsto alternatyvą susitarti taikiai.

„Ginčytis iki galo trunka apie 3,5–4 metus, o tai reiškia teisines išlaidas ir neapibrėžtumą.

Todėl tokiais atvejais ieškoma kompromiso. Jeigu VMI bent kiek abejoja savo sprendimu, paprastai susitariama, pavyzdžiui, dėl mažesnės mokėtinos sumos. Ji ir sumokama, tačiau ne dėl to, kad mokesčių mokėtojas jaučiasi neteisus, o dėl to, kad jis skaičiuoja, kas jam labiau apsimoka.

Juolab kad užsitęsus ginčams VMI gali imtis papildomų patikrinimų. Nors įstatymai ir nurodo, kad tokiais atvejais ginčai turi būti sprendžiami mokesčių mokėtojo naudai, taip būna ne visada“, – sakė teisininkas.

Bene garsiausiai nuskambėjęs panašus ginčas buvo kilęs tarp VMI ir vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų – pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numos.

Mokestinį tyrimą dar 2017 metais pradėję mokesčių prievaizdai nurodė jam sumokėti viešai nepaskelbtą GPM skolą.

[[ge:lrytas:lrytas:38550991]]

Taikos susitarimas buvo sudarytas tik 2022 m.

Tada sklandė gandai, kad priskaičiuota skola galėjo siekti 5 mln. eurų, tačiau sumokėta suma turėjo būti mažesnė, nors ji ir nebuvo paskelbta.

Atvers naujų spragų

Kaip pasakojo M.Lukas, dažnai ginčijami VMI sprendimai dėl įvairių mokesčių. Pavyzdžiui, nesutarus, kokie atskaitymai įmonėms gali būti leidžiami, kokie ne. Dažnai nesutariama dėl pridėtinės vertės mokesčio – antai jei parduodamas sklypas statyboms, ar šis mokestis turi būti įskaičiuojamas.

Teisininkas spėjo, jog nuo kitų metų bus gerokai daugiau neaiškumo dėl GPM, nes priėmus mokesčių reformą nustatyti nauji tarifai ir pajamos, kurios apmokestinamos, tačiau nėra poįstatyminių aktų ir išaiškinimų, kaip įstatymus galima traktuoti.

Tarkime, darbdavys darbuotojui pažada, kad jis turės teisę opciono būdu įsigyti kelis procentus įmonės akcijų, jei išdirbs 5 metus. Per tiek laiko įmonė plečiasi ir tampa holdingu įsteigus dar kelias antrines bendroves.

„Darbdavys, laikydamasis pažado, gali suteikti opciono teisę įsigyti dalį visų įmonių akcijų, jei žmogus prisidėjo prie pačios grupės augimo.

Tačiau VMI gali sakyti – ne, priklauso tik pirmosios bendrovės akcijos, nors įstatyme konkrečiai tai nėra nurodyta, o už kitas jau teks sumokėti GPM“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo teisininkas.

Įkliūva ir dėl dovanų

Net klasikiniai dovanojimo sandoriai – tiesioginis turto perleidimas artimam giminaičiui – tampa pretekstu apskaičiuoti mokesčius dovanotojui.

Vienu atveju akcijos buvo padovanotos vaikams, kurie jas pardavė praėjus keliems mėnesiams. Nors dovanotojas neturėjo jokios ekonominės naudos, nedalyvavo jas parduodant ir nebuvo jokių susitarimų dėl pajamų pasidalijimo, VMI nusprendė, kad dovana yra tiktai formalus veiksmas, kuriuo siekta išvengti pajamų mokesčio.

Net ir pripažinus, kad dovanotojas jokios naudos iš aptariamo sandorio negavo, dovana buvo prilyginta netiesioginiam turto perleidimui, o dovanotojui pritaikyta mokestinė prievolė nuo tariamo prieaugio (akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo).

Susidūręs su tokia pozicija mokesčių mokėtojas pasirinko nesivelti į tolesnį ginčą ir sudarė taikos sutartį.

Anot advokato M.Luko, tokiais atvejais, kai tėvai nori vaikams padovanoti namą, jie turi du kelius. Pirmasis – parduoti namą, jeigu reikia – susimokėti mokesčius, o pinigus laisvai padovanoti vaikams.

„Galima ir padovanoti namą ar šiaip kokį brangų daiktą, o vaikai patys jį parduos.

Bet šiuo atveju gali tekti susimokėti net ir pačiam dovanotojui: VMI gali nuspręsti, kad tie pinigai ir toliau liks jo kontroliuojami dėl šeimos santykių.

Dėl tokios praktikos iš tiesų kyla labai daug ginčų“, – sakė teisininkas.

Vertinimas – jau kitoks

VMI savo oficialiuose raštuose yra nurodžiusi, kad dovanojimo sandoriai tarp artimų giminaičių, kai turtas tiesiogiai perleidžiamas ir gavėjas laisvai juo disponuoja, nėra apmokestinami nei dovanotojui, nei apdovanotajam.

Bet jeigu dovanojama suma padengiama, pavyzdžiui, skola tretiesiems asmenims, tuomet VMI jau taiko kitokį vertinimą.

„Teikdami paaiškinimus mokesčių teisės aktų taikymo klausimais laikomės pozicijos, kad atleidimas nuo pareigos trečiajam asmeniui sukuria realią turtinę naudą apdovanotajam, o dovanotojo atliktas veiksmas laikytinas turtinės teisės atsisakymu.

Kadangi toks veiksmas faktiškai reiškia turto netekimą, jis gali būti traktuojamas kaip turto realizavimas arba perleidimas, su kuriuo siejama pajamų atsiradimo pareiga dovanotojo atžvilgiu. Ši nauda privalo būti vertinama tikrąja rinkos kaina ir tam tikrais atvejais apmokestinama“, – teigė VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvelienė.

Anot jos, taikant turinio viršenybės prieš formą principą kiekviena individuali situacija vertinama individualiai.

„Atskirų kriterijų, reglamentuojančių šio principo taikymą, nustatyta, tačiau šis principas taikytinas kartu su kitais mokesčių administratoriaus veikloje ir įstatyme nustatytais principais, tokiais kaip teisingumo, protingumo“, – sakė R.Virvelienė.

Skaičiai smarkiai skiriasi

Tokius nesutarimus nagrinėjanti Mokestinių ginčų komisija pernai priėmė 208 sprendimus bylose dėl VMI, Muitinės ir Aplinkos apsaugos departamento sprendimų. Daugiau nei pusė – 54 proc. – mokesčių administratoriaus sprendimų buvo patvirtinta, o likusios bylos grąžintos nagrinėti iš naujo, panaikintas arba pakeistas mokesčių administratoriaus sprendimas.

MGK pernai priėmė 111 sprendimų, susijusių su VMI: patvirtintas buvo 51, o likusieji – panaikinti, pakeisti, grąžinti nagrinėti iš naujo, patvirtinti, bet sumažintos baudos ar atleista nuo delspinigių ir pan.

Komisijos duomenimis, 2023 m. nepatvirtinta 40 proc. sprendimų. Bet pati VMI skelbia, jog tais pačiais metais net 91 proc. sprendimų buvo jos naudai.

„Atkreipiame dėmesį, kad VMI pateikiama statistika skiriasi nuo komisijos pateikiamos statistikos apie ginčų baigties rezultatus.

Tokį skirtumą lemia skirtinga skaičiavimo metodika. VMI pateikia ne visų mokestinių ginčų rezultatus, o tiktai jų dalį. Pavyzdžiui, nėra skaičiuojami rezultatai dėl sprendimų, susijusių su permokos ar skirtumo negrąžinimu, skirtingai vertinami ir sprendimai dėl dalies sprendimo pakeitimo ar skundo grąžinimo nagrinėti iš naujo“, – teigiama MGK atsakyme „Lietuvos rytui“.

Įspėja, kad su pažeidimais nesitaiksto

Anot teisininkų, VMI kontrolė pastebimai griežtėja. Šįmet VMI jau išieškojo daugiau nei 45 mln. eurų po patikrinimų dėl PVM sukčiavimo ar vengimo – daugiau nei dvigubai nei visais 2023 m. (19 mln. eurų).

Augant valstybės spaudimui mažinti šešėlį ir surinkti papildomų lėšų į Gynybos fondą, VMI kontrolė ne tik griežtėja – ji tampa vis labiau neatsiejama nuo kasdienio verslo proceso.

Teisės įmonės „Sorainen“ partnerė, Mokesčių komandos vadovė Lietuvoje Indrė Ščeponienė įsitikinusi, jog tokiu atveju tikėtis supratingumo ar lankstumo iš VMI būtų naivu.

„Statybos, prekyba, automobilių pardavimas ir krovinių pervežimas – tradiciniai VMI taikiklyje esantys sektoriai. Tačiau pastaraisiais metais į kontrolės akiratį vis dažniau patenka elektroninė prekyba, nuotolinė veikla, veikla socialiniuose tinkluose ar su virtualiąja valiuta susiję verslai. Akivaizdu, kad verslui, veikiančiam internete, atsipalaiduoti nėra pagrindo“, – sakė I.Ščeponienė.

Nerimauja, kad mokesčių reforma įpūs gyventojų ginčus su VMI: kada gali tekti susimokėti