„Bandome išlaikyti savo ilgamečius pirkėjus, kurie yra pripratę ir pamėgę mūsų varškės apkepą. Ši kainodara jau senokai yra „visiškai ant ribos“ – sąnaudos beveik didesnės nei grąža, bet stengiamės laikyti tokią kainą“, – portalui Lrytas perdavė „Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis.
„Iki“ atstovė Gintarė Kitovė minėjo, kad šiuo atveju kainai svarbu, ar gaminys parduodamas jau sufasuotas, ar ne.
„Tai – skirtingi produktai. Sveriamą apkepą ir parduodamą porcijomis lyginti netikslinga, nes skiriasi ne tik ingredientai, bet ir patys gaminio paruošimo kaštai. Mūsų apkepas supakuotas į šildymui pritaikytas pakuotes, parduodamas atskiromis porcijomis, todėl vienu metu galime iškepti mažiau produkto, tačiau patogiau supakuoto, pritaikyto vartojimui ir šildymui ne tik namie, bet ir darbe“, – paaiškino G.Kitovė.
Ji pridėjo, kad daugiau nei pusę „IKI šefų varškės“ apkepo svorio sudaro natūrali varškė, kefyras, manų kruopos, gamyboje naudojami tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, gaminiuose nėra nei margarino, nei džiūvėsėlių ar kitų papildomų produktų.
„Suprantame, kad kaina – svarbus veiksnys renkantis prekes, ir vertiname, jog pirkėjai domisi bei lygina. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad net panašiai atrodantys ar taip pat vadinami produktai gali būti labai skirtingi – tiek pagal sudėtį, tiek pagal naudojamus ingredientus, receptūrą ar gaminimo būdą“, – portalui Lrytas sakė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Dalia Čenkienė.
Ji pridūrė, kad „Rimi“ kainodara grindžiama ne vien konkurentų kainų stebėsena: atsižvelgiama į realias gamybos sąnaudas, kokybės užtikrinimą, atsakingą tiekimą bei įsipareigojimus tvarumui.
„Prekių kainos gali skirtis dėl daugybės veiksnių – nuo tiekimo grandinės iki ingredientų kilmės ar net to, kaip produktas pagamintas. Mums svarbu pasiūlyti pirkėjams ne tik skanų, bet ir kokybišką, atsakingai pagamintą produktą“, – komentavo pašnekovė.
Tuo metu prekybos tinklo „Maxima LT“ l.e.p. Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė Snieguolė Valiaugaitė perdavė, kad jų meistrų ruošiamas varškės apkepas gaminamas iš ypač aukštos kokybės varškės, o kaina – 9,49 euro už kilogramą – galioja nuo balandžio pabaigos, kuomet gaminys pabrango 12 proc. dėl išaugusios savikainos, daugiausia dėl žaliavų, darbo užmokesčio kaštų.
Priminsime, kad pavasarį metinė infliacija perkopė 4 proc. Vidutinis maisto prekių krepšelis, kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, per metus pabrango 10 eurų. Iš pieno gaminių 30 proc. brango pigiausias jogurtas, tiek pat – pigiausias sviestas.
Kauno technologijų universiteto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė panagrinėjo skirtinguose prekybos tinkluose siūlomų varškės apkepų sudėtis ir štai ką pastebėjo:
„Iki“ varškės apkepe esama 52 proc. varškės, kefyro, pasterizuotos kiaušinių masės, manų kruopų, cukraus, joduotos druskos. „Maximos“ varškės apkepe buvo 41 proc. varškės, kiaušinių masės, pieno, vandens, manų kruopų, cukraus, grietinės, rapsų aliejaus, vanilinio cukraus, joduotos druskos. „Rimi“ parduodamame gaminyje varškės kiekis nenurodytas, įdėta kiaušinių masės, kefyro, cukraus, manų kruopų, valgomosios joduotos druskos, cukruotų ananasų.
Pigiausiame iš prekybos tinklų – „Norfos“ – varškės apkepe esama 38 proc. varškės, 14 proc. pieno, 13 proc. manų kruopų, 10 proc. kiaušinių masės, 8 proc. cukraus, 7 proc. kefyro, margarino, razinų, džiūvėsėlių.
„Norėčiau pradėti nuo to, kad, net jei kalbame apie labai papašius produktus, negalime tiesiogiai lyginti kainos su kokybe.
Maisto produktų kainodara susideda ne tik iš produkto komponentų – tam įtaką daro ir gamybos būdas, technologinis procesas, pasirinkta pakuotė, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti trukmė, pardavimo būdas ir vietos bei daugelis kitų aspektų.
Kaip pirkėjai galbūt nė nesusimąstome, tačiau būna ir taip, kad tam tikra prekė parduodama už artimą savikainai pardavimo kainą tik todėl, kad yra labai mėgstama – tikimasi, kad pirkėjas į parduotuvę užsuks ne tik šios savo mėgstamos prekės, bet ir įsigis ir kitų“, – naujienų portalui Lrytas komentavo Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė.
Žinoma, būna ir atvirkščių atvejų, kai mažos savikainos prekės parduodamos labai brangiai, nes – vėlgi – yra mėgstamos pirkėjų ir turi didelę paklausą.
Todėl, pasak A.Zabulionės, nederėtų brėžti griežtų išvadų, kad kaina tiesiogiai koreliuoja su kokybe.
Pašnekovės teigimu, skirtingų kainų tendenciją matytume su visais maisto produktais, net ir su labai panašiais, tokiais kaip varškės sūreliai, jogurtai ar kiti desertai.
„Varškės apkepai iš esmės ir yra desertai: cukraus kiekis juose priklausomai nuo receptūros svyruoja dažniausiai tarp 10–20 gramų cukraus šimte gramų produkto.
Palyginus su kitais klasikiniais desertais, tokiais kaip kremu pertepti pyragai ar tortai, varškės apkepas galėtų tikrai pasivaržyti rodydamas gerą pavyzdį – jame dažnai būna nemažai baltymų (dažniausiai svyruoja nuo 10 iki net 16–18 gramų šimte gramų produkto) ir sąlyginai nedideliu riebalų kiekiu (2–10 gramų šimte gramų produkto).
Palyginimui, klasikiniai pyragai ar tortai turi gana nedaug baltymų ir reikšmingai didelius kiekius cukraus (dažnai daugiau nei 15–20 gramų šimte gramų produkto) ir riebalų (taip pat nuo 10–15 iki net 30 ir daugiau gramų šimte gramų produkto)“, – atkreipė dėmesį A.Zabulionė.
Nors veikiausiai kiekvienoje šeimoje rastume po autentišką varškės apkepo receptą, nes šis patiekalas mūsų regione labai populiarus, jų visų esmė panaši ir recepto esmę sudaro pati varškė, kiaušiniai, riebalai (sviestas, margarinas ar kiti) ir rišikliai. Dažniausiai tai – manų kruopos, bet plačiai naudojami ir džiūvėsėliai bei įvairūs kitokie miltai – avižų, grikių, kokosų ar pan.
Pramoniniu būdu gaminamuose apkepuose galime rasti kvapiųjų medžiagų, o populiariausia jų – vanilinas.
„Primenu, kad vanilinas yra pagrindinis vanilės ankštyse randamas aromatinis junginys ir ši medžiaga gaminama cheminės sintezės būdu. Gal ir skamba nelabai patraukliai, bet vanilinas labai plačiai naudojamas maisto, kosmetikos ir farmacijos pramonėje ir laikomas nežalingu sveikatai.
O štai žodis „vanilė“ mums patvirtina, kad naudojama ne kvapioji sintetinė medžiaga, bet natūrali vanilė“, – paaiškino KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė.
Daugelyje receptų rasite ir druskos – ji paryškina saldų skonį. Galite sudėtyse rasti ir grietinės ar augalinių aliejų – papildomi riebalai kuria minkštesnę, kremiškesnę tekstūrą. Varškės apkepas su didesniu riebalų kiekiu tampa panašesnis į amerikietiško stiliaus sūrio pyragus, kurie įprastai būna tankūs, kremiški.
Taip pat galima rasti ir kitų priedų, tokių kaip džemai, uogos, džiovintos uogos ar vaisiai, cukatos ir kt. „Kuo egzotiškesnių priedų panaudota, tuo didesnės kainos galima tikėtis, ne tik dėl didesnių sąnaudų, bet ir dėl produkto išskirtinumo rinkoje“, – pastebi pašnekovė.
Be kainos vartotojai produktus gali rinktis pagal du pagrindinius kriterijus – sudėtį (tuo pačiu ir maistingumą, kuris yra nulemtas sudėties) ir skonį.
Besirenkantys pagal sudėtį turėtų nuspręsti, ką jie nori matyti etiketėje. Varškės apkepo atveju tai galėtų būti: varškės, cukraus kiekis, hidrinti riebalai (kai kurie vartotojai jų vengia), kitų priedų kiekis ar jų buvimas produkte.
Renkantis pagal skonį, bendras produkto priimtinumas ir yra svarbiausia.
„Norisi priminti, kad ne visi produktai turi būti sveikuoliški ir atitikti tam tikrus kanonus, kai kurie gali būti tiesiog skanūs ir naudojami kaip pramoginis maistas, kuriuo mėgaujamasi tik tam tikromis progomis“, – minėjo pašnekovė.