JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo pat savo kadencijos pradžios pasauliui grasina siaubingais muitais, kurių tikslas – į JAV pritraukti kuo daugiau užsienio investuotojų. Tačiau nuolat kintantys D.Trumpo pasisakymai, ekonomistų nuomone, koją gali pakišti pačioms JAV.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) teigimu, šiandien JAV turi prekybos perviršį su Europos Sąjunga (ES) daugiausia paslaugų srityje, todėl JAV gamybos įmonių, eksportuojančių produkciją į Europą, yra palyginti nedaug.

„Tačiau ateityje tikimasi, kad tarptautinės gamybos ir tiekimo grandinės bus vis labiau orientuotos į atskirus pasaulio regionus. Tam įtakos turi tiek sudėtingesnės prekybos sąlygos, tiek ES siekis mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, tiek verslo poreikis turėti patikimas ir atsparias tiekimo grandines“, – teigiama naujienų portalui Lrytas pateiktame komentare.

Situacija komplikuota

[[ge:lrytas:lrytas:38530927]]

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė naujienų portalui Lrytas teigė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas išties norėtų, kad Europos gamintojai keltųsi į JAV ir ten pritrauktų savo investicijas. Visgi ar taip tikrai įvyks, ekonomistės nuomone, pasakyti sunku – pačio prezidento neapibrėžtumas ir dažnai keičiama nuomonė į rinką įveda daug sumaišties.

Anot jos, verslininkai akcentuoja, kad tokio neapibrėžtumo sąlygomis Jungtinėms Valstijoms bus labai nelengva pritraukti gamintojus kurtis šalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:38244316]][[ge:lrytas:lrytas:38454705]][[ge:lrytas:lrytas:38476979]]

„Matome, kad nestabilumo JAV yra labai daug ir jis veikia ne tik politinį kontekstą, bet ir ekonominį, tai rodo JAV dolerio pigimas kitų valiutų krepšelio atžvilgiu, o taip pat JAV vyriausybės vertybinių popierių vertės kritimas sukrėtimų momentais<...>

Finansų rinkos dalyviai jau nebevertina JAV, kaip saugios užuovėjos bei, atitinkamai, atsitraukinėja“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Pašnekovė pridūrė, kad jei situacija dėl muitų karų eskaluosis, kaip elgsis Europos gamintojai pirmiausia priklausys nuo prekių prigimties ir grupės, o taip pat ir nuo JAV esančių partnerių veiksmų.

„Jei prekių paklausa JAV yra nelanksti ir prekės yra svarbios importuotojams, gali būti, kad patys importuotojai bus linkę padengti šiuos JAV importo muitus“, – komentavo ekspertė.

I.Genytė-Pikčienė taip pat teigė, kad taip pat gali būti ieškoma būdu, kaip prekes į JAV eksportuoti per aplinkui, ieškant tarpinių jurisdikcijų, kur taikomi žemesni tarifų muitai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Alternatyvų gali būti ieškoma ir kitose rinkose.

„Manau, kad prekybos karai eskaluosis, pirmiausia bus ieškoma sprendimų, kaip tvarkytis su muitais labai individualių kiekvienos prekių grupės lygiu. Tačiau reikia pabrėžti, kad muitų karai neduos jokios naudos niekam ir skaudžiausią smūgį patirs pati JAV ilgainiui. Europai ši situacija yra nepalanki tik tuo, kad regionas šią eskalaciją pasitinka pakankamai silpnose pozicijose. Vokietija vis dar turi neišsisprendusi struktūrinių problemų, nes dar prieš muitų karų eskalaciją Vokietijos pramonė neaugo, krito dėl Kinijos automobilių gamybos konkurencijos. Čia yra daug svarbesnė“, – apibendrino ekonomistė.

[[ge:lrytas:lrytas:38536328]]

Ji akcentavo, kad Europa nuo JAV rinkos yra santykinai nedaug priklausoma – JAV eksportas sudaro 3 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). ES eksporto struktūra yra pakankamai specifinė, o pridėtinės vertės eksportas yra konkurencingas ir svarbus JAV ir lengvų ar greitų pakaitalų eksportui iš ES ši šalis gali nerasti.

Gali ir neapsimokėti

Panašios nuomonės laikėsi ir Vilniaus universiteto (VU) docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus. Pasak jo, vargu, ar artimiausiu metu išvysime dideles gamyklų perkėlimo operacijas iš vieno žemyno į kitą, mat tai kainuoja brangiai, o išlošti pavyksta ne visada.

Be to, daliai koorporacijų JAV įvesti muitai net atneštų didelį pranašumą prieš kitas rinkoje esančias panašias prekes.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė du auto rinkos dalyvius – „BMW X“ serijos visureigius ir „Audi Q“ serijos visureigius. Šie automobilių modeliai yra tiesioginiai konkurentai.

Pasak A.Bartkaus, nors jie Europoje yra itin populiarūs, visi „BMW X“ serijos automobiliai, pradedant trečiąja klase ir kylant aukštyn, iš tiesų, yra neeuropietiški, o amerikietiški dideli automobiliai, kurie yra pagaminti Pietų Karolinoje. Tuo tarpu „Audi“ savo „Q“ klasės visureigių JAV praktiškai negamina ir neparduoda, kadangi ji nėra pritaikyta amerikiečių poreikiams.

Neabejotina, kad jei JAV nuspręstų įvesti muitus prekėms iš ES, pastaroji taip pat įvestų atsakomuosius tarifus importuojoms prekėms iš JAV. Tai reiškia, jog itin Europoje populiarių „BMW X“ serijos automobilių kaina senajame žemyne stipriai šoktų aukštyn.

[[ge:lrytas:lrytas:38536329]]

„Tačiau paimti ir pertvarkyti visas Europoje esančių gamyklų linijas, kad jos gamintų būtent „X“ klasės automobilius, yra beprotiškai sunkus darbas. Gamykla sukuriama tik vienam automobilio tipui. Taip, būtų galima pertvarkyti gamyklas, kad jos gamintų kelių modelių automobilius, tačiau tai būtų tiesiog per brangu ir, greičiausiai, nuostolinga. Tuo tapu „Audi“ laukia ir nesulaukia D.Trumpo sprendimų, kadangi jų „Q“ visureigiai Europoje įgautų didelį konkurencinį pranašumą ir, jei lyginsime su „BMW X“ serijos automobiliais, bus gerokai pigesni“, – aiškino VU docentas.

Jo teigimu, iki šiol prekyba tarp Europos ir JAV vyko ribojama tik labai simbolinių muitų.

Jei tarifai augtų, kiltų gamybinės sąnaudos ir jas turės padengti abiejų Atlanto pusių gyventojai. Pavyzdžiui, europiečiai brangiau mokės už „BMW X“ klasės automobilius, amerikiečiai už daugybę kitų prekių.

Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad tai nebus itin stipri infliacija, o, greičiau, vienkartinis kainos šuolis – muitų kaštus teks įskaičiuoti į galutinę kainą, tuomet ji šoktels, paklausa kris žemyn, tačiau po kurio laiko vartotojai prie pokyčių pripras.

„Neįmanoma pasverti, kas laimės“, – teigė A.Bartkus.

[[ge:lrytas:lrytas:38536325]]

Brangi kvalifikuota darbo jėga

Dar viena priežastis, savo gamybinius pajėgumus perkelti į JAV įmonėms gal būti sudėtinga dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo dalyje šalies valstijų.

Kai kuriose JAV valstijose, pavyzdžiui, Vakarų Virdžinijoje, Nebraskoje ar dalyje Pietinių valstijų trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Įmonei, gaminančiai aukštųjų technologijų prekes savo gamyklas tektų atidaryti, pavyzdžiui, Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinoje, kur darbuotojų netrūksta, tačiau darbo jėgos kaina ten itin brangi.

„Pavyzdžiui, jei įmonė kur nors Rytų Europoje gamina kokias nors komplektacines dalis, kurių pagrindinė rinka yra JAV, tada taip, jie tikrai atidarys gamyklą JAV, kadangi joms gaminti nereikia ypatingų įgūdžių. Jei tavo rinka yra JAV ir tu gamini gana paprastas prekes, tada taip, tikrai apsimokėtų gamybą perkelti į už Atlanto. Tačiau, jei prekė yra labiau sofistikuota, kaip, pavyzdžiui, automobilių gamyba, ir yra skirta ne tik amerikietiškai rinkai, aš labai abejoju, ar tai bus paskata persikelti į JAV. Pavyzdžiui, „BMW“ turbūt tai tikrai yra tragedija. Dėl to dabar verslo atstovai ir kviečia visas grupes pokalbiams, kad muitai būtų proto ribose, nes nedidelius tarifus ekonomika patems, tačiau, jei bus jie dideli – kils problemų“, – aiškino pašnekovas.

Kaip tai paveiktų Lietuvą?

Pasak A.Bartkaus, į JAV eksportuoja gana daug biotechnologijų prekių. Jei JAV ir ES įsiveltų į muitų karą, natūralu, šių prekių paklausa šiek tiek smuktelės.

„Greičiausiai, kad amerikiečiai ir toliau iš jų pirks tuos gaminius, tik ne tokį kiekį. Paklausa sureaguos, galbūt smuks dešimtadaliu, tačiau nebus taip, kad ji katastrofiškai lėktų žemyn. Taip, amerikiečiams kaina kils, bet jie ir toliau pirks“, – teigė VU docentas.

Ekonomistas abejojo, ar lietuvių įmonės imtų staiga perkelti savo gamybinius pajėgumus už Atlanto, mat pasauliniu mastu jos yra per mažos.

Visgi kintantis pasaulinės ekonomikos veidas gali atnešti pokyčių į Lietuvos vidų.

Pasak EIMIN, galime tapti vieta, kur kuriamos ir gaminamos strategiškai svarbios technologijos: gynybos sprendimai, biotechnologijos, žaliosios technologijos, elektronikos įrenginiai ar puslaidininkiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38536461]]

„Mūsų tikslas – iki 2030 metų pritraukti bent 10 mlrd. eurų investicijų. Lietuva turi potencialo, bet tam, kad taptume konkurencinga valstybe investuotojų akyse, turime įveikti kelis svarbius iššūkius. Procedūros vis dar per ilgos – tai spręsime diegdami vadinamąjį „investicijų greitkelį“. Mūsų investicinės paskatos – per silpnos, todėl sukursime ne mažesnės nei 1 mlrd. eurų vertės pagalbos priemones. Taip pat trūksta didelių sklypų su infrastruktūra – todėl planuojame įsteigti bent tris naujas laisvąsias ekonomines zonas ir plėsti pramonės teritorijas“, – teigiama ministerijos komentare.

Žada taikyti 30 proc. muitą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paskelbė nuo rugpjūčio 1 d. iš Europos Sąjungos atvežamoms prekėms įvesiantis 30 proc. muito tarifą, skelbė ELTA.

D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė laiško, kurį nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir kuriame skelbiama apie šį mokestį, nuotrauką.

Laiške jis skundėsi dėl „ilgalaikio, didelio ir nuolatinio“ JAV ir ES prekybos deficito, kaltindamas 27 valstybių bloką nesąžininga prekybos politika ir įvairiomis kliūtimis.

D. Trumpas rašė, kad jo administracija didelio muito tarifo netaikys, jei „Europos Sąjunga arba ES priklausančios šalys nuspręs užsiimti statybomis arba gamyba Jungtinėse Valstijose“.

Prieš tai D. Trumpas užsienio šalių vadovams išsiuntė virtinę laiškų, kuriuose juos informavo apie naujus didelius tarifus, kuriuos jų prekėms ketina įvesti rugpjūčio 1 d.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto muitų didinimo įgyvendinimas, anot Europos Komisijos, turėtų drastiškų padarinių transatlantinei prekybai. Jei įsigaliotų 30 proc. ar dar didesni muitai, būtų beveik neįmanoma įprastai tęsti prekybos, ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

Tokiu atveju esą reikėtų tikėtis didžiulių neigiamų padarinių abiejose Atlanto pusėse. „Būkime sąžiningi: 30 proc. muitų tarifas prilygtų faktiniam prekybos draudimui“, – pabrėžė komisaras.

Todėl, anot jo, dialogas su JAV tęsiamas, kad iki rugpjūčio 1 d. būtų pasiektas derybinis sprendimas. Tai data, nuo kurios D. Trumpas paskelbė taikysiantis 30 proc. muitus importui iš ES.

Jei susitarimas nebus pasiektas, ES ketina reaguoti atsakomaisiais tarifais. D. Trumpas pareiškė, kad tada dar labiau kilstels muitus.

Šiuo metu JAV ES taiko 25 proc. tarifą automobiliams, plienui ir aliuminiui.

Po kandžių grasinimų – skaudūs nuostoliai: štai kas gali pakišti koją D. Trumpui (1)